Būsto pirkėjams siūlo nemokamą šildymą

/Skiltyje: /Autorius:

Vieneri metai be sąskaitų už šildymą ­– tokį pasiūlymą naujų butų pirkėjams pateikė Vilniaus bendrovė „Didžioji statyba“, plėtojanti NT projektą „Pylimėliai“.  Bendrovės vadovas Raimondas Baikauskas sako, kad tokia akcija siekiama parodyti, koks nebrangus yra geoterminis būsto šildymas.

Šiuo metu sąskaitos Vilniuje už vidutinio dydžio buto šildymą siekia apie 40 eurų už mėnesį. Orams atšalus, ši suma gali išaugti iki 60–80 eurų per mėnesį, o modernus geoterminis šildymas gerokai pigesnis.

„Norime parodyti, koks pigus ir modernus yra geoterminis šildymas. Tad visiems pirkėjams, kurie Antakalnyje plėtojamame „Pylimėlių“ projekte butą įsigis iki pavasario, apmokėsime vienerių metų šildymo ir karšto vandens ruošimo mokesčius“, – sako R. Baikauskas.

Siurbia šilumą iš žemės

Žemės gilumose nuolat kaupiasi saulės spinduliuojama šiluma, o geoterminiai šilumos siurbliai tą šilumą iškelia į paviršių, kur ji panaudojama būstui šildyti.

„Iš esmės vyksta šiluminės energijos perkėlimas iš vienos vietos į kitą – toks procesas daug pigesnis nei tradiciniai šildymo būdai. Su dabartinėmis geoterminio šildymo technologijomis 1 kilovatas elektros energijos sukuria apie 4–5 kilovatus šilumos“, – skaičiuoja 20 metų statybų patirtį turintis pašnekovas.

R. Baikauskas pabrėžia ir kitą privalumą – tokio šildymo kainos stabilumą. Šildantis geoterminiu būdu galima būti ramiam, kad kainos nesvyruos nei dėl kintančios kuro pasiūlos, nei dėl geopolitinių veiksnių. Viskas, kuo reikia pasirūpinti – elektrinis varikliukas, kuris įprastai be problemų veikia apie 20 metų.

Populiaru išsivysčiusiose šalyse

Šiuo metu aktyviausiai geoterminį šildymą išnaudoja pažangios valstybės: Japonija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos šalys. Pagal geoterminių įrenginių skaičių tūkstančiui gyventojų pirmauja Švedija, kurios teritorijoje įrengta per milijoną geoterminių šilumos siurblių. Jie naudojami ne tik individualiuose namuose ir daugiabučiuose, bet ir valstybiniuose pastatuose, mokyklose.

Lietuvoje geoterminis šildymas dar tik įsibėgėja: taip šildomų daugiabučių jau yra Kuršių nerijoje, Vilniuje stovi geotermiškai šildomų privačių namų kvartalas, o taip pat Antakalnyje jau pastatytas ir baigiamas įrengti projektas „Pylimėliai“.

Keturis vaikus auginančiai mamai grąžino šilumą ir viltį naujam gyvenimui

/Skiltyje: /Autorius:

„Be jūsų gerumo ir dovanos nebūčiau galėjusi grįžti į tėviškę, neįstengčiau pradėti naujo gyvenimo. Net sunku patikėti, kad šis stebuklas atsitiko man“, – sako keturių vaikų mama Rima. Moteris jau kelerius metus svajojo grįžti į gimtinę Šakių rajone, tačiau negalėjo gyventi name dėl neveikiančio pečiaus. Dabar viskas pasikeitė – norvegiškų krosnelių gamintoją atstovaujanti bendrovė Rimai padovanojo naują krosnelę „Jotul“. Naujuosius metus šeima sutiks šiltai, savo namuose.

Vienoje Šakių rajono gyvenvietėje diena prasidėjo neįprastai – darbo rūbais apsivilkę vyrai skubėjo į Rimos namus, kur laukė daug darbo: reikėjo kuo greičiau įrengti krosnelę, kad šeima galėtų dar iki Naujųjų metų persikelti į tėviškės namus. Krosnelę Rimai padovanojo ir įrengė norvegiškų ugniakurų gamintoją „Jotul“ atstovaujanti bendrovė „Tolvita“ ir partneris UAB „Foleta“.
Tik pradėję darbus meistrai susidūrė su staigmena – išmušus skylę dūmtraukyje iš kamino driokstelėjo suodžių kamuolys. „Foletos“ meistrai prisipažino, kad per keliolikos metų praktiką visiškai suodžiais užkimštą kaminą matė pirmą kartą. Matyt, dėl šios priežasties prieš kelerius metus namuose vos neįvyko nelaimė – buvo kilęs gaisras.
Kelias valandas vyrai valė dūmtraukį, kibirais nešė suodžius, tačiau iš paišinų veidų nedingo šypsena – darbai sparčiai judėjo ir aiškėjo, kad Rima su šeima greitai galės džiaugtis šiluma savo namuose. Moteris šiuo metu gyvena kitur, bet nebeturi sąlygų ten likti.

Neturėjo sąlygų gyventi

„Ten, kur dabar gyvenu, vyresnieji vaikai net šventėms negali sugrįžti. Sūnus šiemet sukūrė savo šeimą ir pats kabinasi į gyvenimą, dukrelė studijuoja, o du mažiukai auga su manimi. Nuo mažumės vaikams pasakoju, kad mama turi seną namą, kuriame kada nors gyvensime, galėsime visas šventes sutikti, bus gražu ir gera. Aš negeriu, nerūkau, labai myliu vaikus, tik gyvenimas iki šiol nesiklostė. Turėdami savo namus galėsime pradėti naują gyvenimą. Pagal specialybę esu apželdintoja, todėl jau dabar įsivaizduoju, kaip aplinkui žydės gėlės, pasisodinsime daržovių – vaikai labai jas mėgsta“, – ateitį kuria Rima.
Krosnelę „Jotul“ dovanojusios bendrovės pardavimų vadovas ir akcijos sumanytojas Vytautas Misiūnas sako, kad tarpušvenčiu įprasta atostogauti, tačiau šiemet nutarė šią tradiciją sulaužyti: „Norėjome per šventes pasidalinti gėriu ir šiluma. Ieškojome daugiavaikės šeimos, kuriai galėtume padovanoti norvegišką krosnelę „Jotul“. Taip susipažinome su Rima. Vos susitikę supratome, kad pataikėme į teisingas duris. Rima – nuostabi moteris, labai rūpestinga, nuoširdi. Džiaugiamės, kad mūsų dovana ir kolegų triūsas suteikė jai galimybę grįžti į tėviškę ir pradėti naują gyvenimą. Norvegijoje iš ketaus pagaminta „Jotul“ krosnelė jai tarnaus ilgai. Pasirūpinome ir malkomis, vaikams atvežėme šiltų pledukų ir kitų dovanėlių.“
„Jotul“ malkinėms krosnelėms suteikiama ilgiausia garantija rinkoje – 10 metų. Tai viena seniausių ugniakurų gamintojų pasaulyje ir vienintelė Norvegijoje gamina ketaus krosneles bei židinius. Rimos namams V. Misiūnas parinko 8 kilovatų galios krosnelę, kurios užtenka šildyti visus tris kambarius. Šioje „Jotul“ krosnelėje galima kepti duoną ar bulvių plokštainį, ant ugniakuro – pasišildyti maisto ar vandens. Krosnelė gerai išlaiko šilumą, todėl reikės nedaug malkų, jos sudega švariai, išskiria daug šilumos.
Rima į šiltus namus įsikels dar šiemet. Naujieji metai jai taps naujo gyvenimo pradžia.