Originaliausio rašto titulą vilnietė iškovojo antrus metus iš eilės

Šiandien Lietuvos mokslo akademijoje paaiškėjo septintojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ nugalėtojai. Pirmąją vietą 3–6 klasių grupėje iškovojo Ernestas Vidinevičius (Grigiškių pradinės mokykla), 7–12 klasių grupėje – Fausta Bogušaitė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), tarp suaugusiųjų gražiausiai rašė Aistė Mileikienė iš Telšių. Originaliausiu darbu paskelbtas vilnietės Vaivos Stankutės dailyraštis – ji šioje grupėje laimi antrus metus iš eilės. Šį kartą užrašytu tekstu ji „nupiešė“ Vinco Kudirkos veido motyvus.

3–6 klasių grupėje antrą vietą iškovojo Utenos Vyturių progimnazijos moksleivė Austėja Matelionytė, o trečią – Guoda Makauskaitė (Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla). 7–12 klasių grupėje antra vieta atiteko Monikai Kauliūtei (Akmenės r. Akmenės gimnazija), o trečia – Paulinai Kriščiūnaitei (Kauno A. Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras). Suaugusiųjų grupėje antrą vietą iškovojo Virginija Domarkienė (Kretingos r., Kalniškiai), trečią – Danguolė Mituzienė (Panevėžio r., Krekenava). Visi dalyviai turėjo dailyraščiu perrašyti ištrauką iš Valdo Adamkaus knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“. Komisija darbus vertino pagal teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką, atidumą ir kalbos taisyklingumą.

Kaip teigia konkurso iniciatorius, UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas, šiuo konkursu siekiama atgaivinti rašymą ranka, ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, kuriuos dažnas pamiršęs arba taip ir nebuvo išugdęs.

„Džiaugiamės, kad šiemet ypač aktyviai dalyvavo ne tik įvairiausių Lietuvos kampelių gyventojai, bet ir užsienio lietuvių bendruomenės, emigrantai ar trumpam į užsienį išvykę lietuviai. Gavome laiškų iš Ispanijos, Belgijos, JAV, Lenkijos, Airijos, Baltarusijos ir kitų šalių“, – sako A. Tuminas.

Iš viso konkurse šiemet dalyvavo daugiau kaip 20 000 darbų. Daugelis mokyklų rengė savo gražiausių dailyraščių atrankas, taip pagelbėdamos organizatoriams greičiau išrinkti finalininkus. Kaip ir kiekvienais metais, aktyviausiai konkurse dalyvavo mažiausieji – 3–6 klasių moksleiviai, kurie atsiuntė beveik pusę konkurso darbų.

Kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius buvo apdovanoti kruizų bendrovės „Tallink“ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su draugais nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Nugalėtojai taip pat buvo apdovanoti knygomis, saldumynais, minkštais žaislais, kuprinėmis ir kitais prizais. Visiems finalininkams įteikti konkurso atributika papuoštos rašymo priemonės „Parker“.

Lietuvos mokslo akademijoje vykusio dailyraščio finalo metu pasirodė teatro ir muzikos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė, Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos vaikų muzikos studija „SinoNetto“, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Viltukas“. Konkursą septintus metus iš eilės organizuoja Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, bendrovė „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinė pedagogų grupė.

Degalinėse pradėta prekiauti vaistinėmis prekėmis

Dalyje Europos Sąjungos šalių degalinėse ir parduotuvėse pardavinėjami vaistai – įprasta praktika. Tačiau Lietuvoje apie tokią galimybę dar tik kalbama. Kol vaistais mūsų šalies degalinėse prekiauti draudžiama, degalinės „Stateta“ ir „Tomega“ klientams pasiūlė įsigyti būtiniausių vaistinių prekių.

Vaistinėmis prekėmis vadinama, pavyzdžiui, aktyvinta anglis, ledinukai gerklei, pastilės, įvairūs purškalai, geliai ir tepalai, pleistrai, tvarsčiai, moters higienos reikmenys, maisto papildai, lašai akims, vitaminai. Dabar jų ir galima nusipirkti Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose ir Šalčininkų raj. veikiančiose degalinėse „Stateta“ ir „Tomega“. Šių degalinių specialistai stebi ir analizuoja, kokios vaistinės prekės labiausiai domina pirkėjus, kad asortimentą papildytų atsižvelgdami į paklausą.

Degalinių tinklai „Stateta“ ir „Tomega“ priklauso Lietuviškų degalinių sąjungai, kuri turi daugiau kaip 20 narių, o šie valdo pora šimtų degalinių. Jų vadovai taip pat stebi situaciją ir planuoja pradėti prekybą vaistinėmis prekėmis.

„Dabar degalinėse šios prekės užima nedidelę dalį lentynų. Jeigu matysime pirkėjų susidomėjimą ir poreikį, šioms prekėms skirsime daugiau vietos, plėsime asortimentą“, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos ir UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas. Jis mano, kad pakeitus įstatymus degalinės galėtų prekiauti ir nereceptiniais vaistais. Anot jo, nors vaistinių tinklas Lietuvoje ypač tankus, tačiau, palyginti su degalinėmis, jos turi vieną ypač didelį minusą – trumpas darbo laikas.

„,Naktį budinčių vaistinių visoje Lietuvoje yra vos keletas, net didmiesčiuose po 1–2. Be to, didžioji dalis vaistinių, ypač mažesniuose miesteliuose, dirba tik darbo dienomis iki 17–18 valandos. O daugelis degalinių dirba visą parą. Žmogaus organizmas nežino vaistinių darbo laiko ir negali prie jų prisiderinti – juk dažnai galvos, danties, skrandžio ar kiti rimti skausmai užklumpa netikėtai – naktį, savaitgalį ar vidury kelionės. Tokiais atvejais nereceptinių vaistų būtų galima įsigyta degalinėse“, – sako Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Jis pasisako už tai, kad Lietuva sektų Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu – sudarius reikalingiausių vaistų sąrašą, paruošus ir išklausius privalomus kursus degalinės operatoriams, degalinėse būtų leista prekiauti nereceptiniais vaistais1