VMI pakeitimai Klaipėdos verslininkus gąsdina ir neramina

/Skiltyje: /Autorius:

Dalis Klaipėdos verslo atstovų šiandien sulaukė netikėtumo – jie pirmą kartą sužinojo, kad nuo 2017 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės pateikti vieną SAF-T rinkmenos failą, kuriame bus analitinės ir sintetinės apskaitos duomenys, o, prieš siunčiant, šiuos duomenis galės įvertinti ar patikrinti tik turintys IT žinių arba specializuotą programinę įrangą. Ši staigmena jų laukė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojame renginyje, kurio pagrindinė tema – šiemet spalį ir kitų metų sausį įsigaliosiantys mokesčių administravimo reikalavimai.

Nuo šių metų spalio Lietuvos įmonės VMI sistemoms elektroniniu būdu turės pateikti sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Sąskaitas faktūras posistemiui i.saf reikės teikti kartą per mėnesį, o važtaraščius posistemiui i.vaz kaskart prieš išvežant prekes. Nors įstatymo pataisos pradės galioti po beveik 4 mėnesių, ne visi informacijos pateikimo būdai techniškai aprašyti, nes VMI dar nepradėjo sistemos programavimo darbų.

Dar viena naujovė – nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrovės, kurių 2015 m. apyvarta viršijo 8 mln. Eur, turės teikti tarptautinius SAF-T reikalavimus atitinkančius duomenis.

Seminare įstatymo pakeitimus pristatė ir į susirinkusių verslininkų klausimus atsakė VMI specialistai, o praktinius duomenų perkėlimo į elektroninę erdvę sprendimus nagrinėjo apskaitos ir verslo valdymo sistemas kuriančios UAB „Prototechnika“ ekspertai.

„Klausdami apie duomenų perdavimą posistemiams i.saf ir i.vaz, verslininkai domėjosi praktiniais aspektais, pavyzdžiui, ar teikiant sąskaitas faktūras bus galima pateikti vieną dokumentą ar du. Tačiau daugiausiai nerimo kilo pradėjus kalbėti apie SAF-T reikalavimus. Šie reikalavimai iš esmės paveiks įmonių apskaitos ir duomenų valdymo principus, nes verslas turės į vieną failą surinkti viso mokestinio laikotarpio analitinės ir sintetinės apskaitos duomenis. O tai yra sudėtinga. Be to, kol kas nėra VMI informacinės sistemos, su kuria galima būtų patikrinti, ar įmonės sistema duomenis pateikia tinkamai“, – sako renginyje pranešimą skaitęs „Prototechnikos“ direktorius Kęstutis Skukauskas.

Anot jo, SAF-T reikalavimų įgyvendinimas daugiausiai iššūkių kels toms bendrovėms, kurios turi ne vieną verslo sistemą, pavyzdžiui, naudoja skirtingų gamintojų apskaitos, gamybos, sandėlio ir transporto sistemas. Reikės užtikrinti, kad šios sistemos sugeneruotų vieną bendrą SAF-T failą, kuriame būtų ir sintetinė, ir analitinė apskaita.

„Mokesčių administravimo įstatymo pataisos verslui yra itin aktualios. Tai rodo ir seminaro dalyvių skaičius – susirinko daugiau kaip 64 verslininkai, atstovaujantys 46 Klaipėdos regiono įmones. Klaipėdai tiek dalyvių seminare – iš tiesų daug“, – sako seminarą organizuojančių Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

K. Skukauskas sveikina valstybės iniciatyvą mokesčių administravimą perkelti į elektroninę erdvę, nes visas modernusis pasaulis juda šia linkme: standartizuoja apskaitą, jos administravimą, atsisako popierinių dokumentų.

„Tačiau laiko liko mažai, o darbų daug – VMI turi sukurti sistemą, ją išbandyti ir užtikrinti, kad ji veiktų, o verslas turi susitvarkyti savo techninę sprendimo dalį. Džiugu, kad bendrovės pradėjo aktyviai domėtis šia tema ir pokyčiams nori pasiruošti iš anksto“, – teigia „Prototechnikos“ direktorius.

APIE UAB „PROTOTECHNIKĄ“

UAB „Prototechnika“ jau 25 metus kuria informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui, aktyviai vykdo mokslinę ir tiriamąją veiklą. Bendrovė turi daugiau kaip 1000 verslo klientų, su jos sprendimais kasdien dirba daugiau kaip 4000 vartotojų. Bendrovės diegiamų „Skaitos“ programų šeimą sudaro įvairios buhalterinės apskaitos, personalo, verslo, gamybos, sandėlių valdymo ir optimizavimo programos.

NUOTRAUKŲ GALERIJA: https://www.dropbox.com/sh/ep45xvqlr4u8mqa/AADpXA7ymNLKH0ZqjyIoJIXga?dl=0

IT sektorius Lietuvai gali sukurti dešimteriopai didesnę naudą

/Skiltyje: /Autorius:

Šalies informacinių technologijų sektorius dažnai linksniuojamas kaip nuolat augantis, pritraukiantis užsienio investicijas, nešantis naudą ne tik jame dirbantiems, bet ir valstybei. Tačiau IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius Vytautas Vaškevičius teigia, kad nauda būtų kur kas didesnė, jei šalies IT resursai būtų nukreipiami kiek kita linkme, nei dabar – link gamybos.

Anot V. Vaškevičaus, visas informacinių technologijų įmones Lietuvoje, pagal jų sukuriamą vertę, galima skirstyti į 3 grupes: užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir lietuviško kapitalo IT produktų gamintojai. Nors visos šios įmonės dirba tame pačiame IT sektoriuje, tačiau jų nauda Lietuvai ir jos bendrajam vidaus produktui (BVP) – skirtinga.

„Iš šių trijų grupių įmonių Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai prie Lietuvos BVP prisideda tik IT specialistams mokamu darbu užmokesčiu bei įvairiais sumokamais mokesčiais, kuriuos moka ir kitos IT įmonės. Visas šių įmonių pelnas, dažnai vadovų ir kitų aukščiausių specialistų darbo užmokestis, sukuriama pridėtinė vertė – nukeliauja į užsienį, į tą valstybę, kurioje yra pagrindinė įmonės būstinė“, – teigia V. Vaškevičius.

Skirtingai nei užsienio kapitalo įmonių padaliniai, pvz., paslaugų centrai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir IT produktų gamintojai Lietuvos BVP augina ne tik per IT specialistų darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius, bet ir kitais būdais.

„Lietuviško kapitalo IT įmonės prie Lietuvos BVP prisideda ir per vadovų, administracijos, rinkodaros, pardavimo bei kitų specialistų darbo užmokestį, taip pat įmonių pelnas lieka Lietuvoje. Tiesa, palyginti lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjus ir IT produktų gamintojus, pirmųjų sukuriama pridėtinė vertė ne visada lieka Lietuvoje, tai priklauso nuo užsakovo, – teigia „Sekasoft“ direktorius. – Tačiau didžiausią įtaką Lietuvos BVP gali padaryti įmonės vertė, jei ji parduodama.“

Palyginti santykinai, lietuviško kapitalo paslaugų tiekėjai ar produktų gamintojai Lietuvos BVP augina 5–12 kartų daugiau nei užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai. Pateiktose lentelėse matyti, kad mažiausiai Lietuvai naudingi užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, pvz., paslaugų centrai, o daugiausiai naudos specialistams, bendrovių savininkams ir šalies biudžetui duoda lietuviško kapitalo IT paslaugų tiekėjai ir produktų gamintojai bei eksportuotojai (lentelėje skaičiai santykiniai).

„Lietuvos BVP auginti reikia ne siekiant prisitraukti kuo daugiau užsienio kapitalo įmonių padalinių į Lietuvą, kurie dažniausiai kuriasi ten, kur yra pigiausia darbo jėga, ir už kelių metų gali pasitraukti į kitą, pigesnę rinką, pvz., Baltarusiją, Ukrainą ar Indiją, bet skatinant jaunus ir iniciatyvius specialistus kurti įmones Lietuvoje, kurios teiktų paslaugas ir kurtų konkurencingus pasaulio rinkoje produktus Lietuvoje bei juos parduotų užsienyje“, – sako V. Vaškevičius.

UAB „Sekasoft“ – daugiau kaip 20 m. patirtį turinti įmonė, kurianti ir diegianti organizacijos skaitmeninio turinio, procesų ir dokumentų valdymo sprendimus, naudodama pasaulyje pripažintas technologijas.