Akcizo grąžinimas: už 1 darbo dieną – 8500 eurų

/Skiltyje: /Autorius:

Daugelis įmonių žino, kad važinėjant ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse galima susigrąžinti PVM už išlaidas, susijusias su transporto priemonių aptarnavimu. Tačiau apie už dyzeliną sumokėtą akcizo mokestį, kuris sudaro net iki 10 % viso kuro išlaidų, žino tik maža dalis.

 

Kiek akcizo gali susigrąžinti kiekviena įmonė, priklauso nuo to, kiek ir kokiose šalyse pilami degalai. Pavyzdžiui, transporto paslaugų UAB „SM Logistic“ už 2015 m. susigrąžino beveik 8500 Eur akcizo. Jį padėjusi susigrąžinti bendrovė „State Port Group“ iš viso už 2015 m. savo klientams – transporto bendrovėms – vien tik iš Belgijos ir Prancūzijos pervedė daugiau kaip 100 000 Eur už degalus sumokėtų akcizo mokesčių.

 

Kaip kaupiamasis fondas…

 

Kaip teigia iš Belgijos akcizą susigrąžinančios bendrovės „SM Logistic“ direktorius Svajūnas Kairys, akcizo grąžinimasis – kaip kaupiamasis fondas, kurį galima atsiimti kas pusmetį.

„Į „State Port Group“ kreipėmės dėl PVM grąžinimo iš Europos Sąjungos šalių už transporto aptarnavimo išlaidas, o taip pat norėdami įsigyti palankias kainas siūlančių kuro kortelių. Kadangi dirbame Belgijoje, jie iš karto pasiūlė iš šios šalies susigrąžinti ir akcizą. 2015 m. iš Belgijos susigrąžinome 8405 eurus, o 2016 m. vien tik už I pusmetį – 7917 eurų. Iš pradžių dirbome su 3 sunkvežimiais, 2016 m. pradžioje transporto priemonių parką išauginome iki 5. Padidėjus darbo apimtims – augo ir susigrąžinamas akcizas. Kitais metais planuojame turėti 8 sunkvežimius, taigi susigrąžinama dalis turėtų ir toliau augti,“ – sako S. Kairys.

„SM Logistic“ teigimu, akcizo grąžinimas beveik nereikalauja papildomų pastangų, nes įmonės buhalterija visus reikiamus dokumentus paruošia ir „State Port Group“ perduoda per vieną darbo dieną.

 

Papildomos pajamos

 

Visoje Europoje dirbančios ir 5 sunkvežimius turinčios UAB „Transadvitas“ direktorius Žilvinas Adiklis taip pat paantrina, kad akcizo už degalus susigrąžinimas, kaip papildomos pajamos, kurios praktiškai nereikalauja sąnaudų.

„Visas procesas labai paprastas: mes užpildome lenteles, kur važiavome, kiek kuro sudeginome, duomenis perduodame „State Port Group“ ir laukiame pinigų – kitus darbus padaro jie“, – teigia Ž. Adiklis. Jo įmonė 2015 m. susigrąžino 2849 eurus akcizo, o 2016 m. I pusmetį – 2133 eurus.

 

Šalys – pagal klientus

 

Šiemet palyginti su 2015 m. į „State Port Group“ kreipėsi 60 % daugiau transporto įmonių, kurios pageidauja susigrąžinti akcizą už įsigytus degalus. Kaip teigia „State Port Group“ vykdomoji direktorė Jurgita Šiaudinienė, šiuo metu įmonė padeda susigrąžinti akcizo mokesčius iš Belgijos, Prancūzijos ir Slovėnijos.

„Šias šalis kaip pagrindines, iš kurių grąžinamas akcizas, pasirinkome išnagrinėję mūsų klientų maršrutus ir įvertinę, kur jų transportas keliauja dažniausiai. Šalių sąrašą artimiausiu metu plėsime pagal klientų poreikius“, – teigia J. Šiaudinienė.

Šio mokesčio susigrąžinimu gali pasinaudoti praktiškai visos Europos Sąjungos šalyse veikiančios ir registruotos transporto bei logistikos įmonės, atitinkančios šiuos reikalavimus:

  • minimalus bendras transporto priemonės svoris turi siekti 7,5 tonos,
  • minimalus degalų kiekis vienai paraiškai – 5 tonos,
  • už degalus turi būti atsiskaityta kuro tiekėjo kortele,
  • ant kuro kortelių turi būti nurodyti vilkikų valstybiniai numeriai.

Taip pat yra keletas šalių išsikeltų specifinių reikalavimų ir taisyklių, kurių reikia laikytis norint susigrąžinti akcizo mokesčius už kurą, pvz., įmonė turi būti registruota tos šalies mokesčių inspekcijoje, nustatytas maksimalus susigrąžinamo akcizo limitas ir kt.

 

„State Port Group“ – transporto ir logistikos įmonių atstovas, vežėjams suteikiantis galimybę Europoje piltis kurą be PVM, susimokėti mokesčius už kelius, susigrąžinti PVM ir akcizo mokesčius. Įmonė taip pat suteikia galimybę už kurą atsiskaityti vienai didžiausių naftos kompanijų pasaulyje „Kuwait Petroleum International“ priklausančios įmonės „International Diesel Service“ degalinių tinkle, kuris vienija daugiau kaip 600 degalinių 18-oje Europos šalių.

Artėjant žiemai automobilius vėl norima užkimšti RRME

/Skiltyje: /Autorius:

Prasidedant šaltajam sezonui grįžta kalbos apie riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) maišymą į žiemai skirtą dyzeliną. Pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įteisinti, kad į visą, net ir žiemai skirtą, dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME. Specialistai teigia, kad toks siūlymas kelia riziką automobiliams ir neatsižvelgiama ne tik į sukauptą patirtį šalyje, bet ir Pasaulinės degalų chartijos rekomendacijas.

Šiuo metu galioja nuostatos, kad į Lietuvoje parduodamą dyzeliną galima pilti iki 7 proc. RRME – iš augalų gaminamų aliejų. Išimtis padaryta žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Tačiau siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME, nors girdisi pasiūlymų įmaišyti ir 5 proc.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys, teigia, kad didieji automobilių ir variklių gamintojai Pasaulinėje degalų chartijoje (angl. – World Wide Fuel Charter) yra nurodę, jog rekomenduojamas RRME kiekis degaluose – ne daugiau kaip 5 proc. Tačiau ypač nuogąstaujama dėl biodyzelino su RRME savybių šaltuoju metų laiku.

„Pasaulinėje degalų chartijoje rašoma, kad biodyzelinas su RRME žemose temperatūrose reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali padidėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalėlės gali sukelti filtravimo problemas, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius. – Tuo savo patirtimi esame įsitikinę ir mes. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, išsisluoksniuoja. Kadangi RRME sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, kadangi jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį.“

Problemos ne tik žiemą

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. Saugirdas Pukalskas, RRME daroma žala automobilio degalų, variklio sistemai tiksliai nežinoma, kadangi dėl lėšų ir priemonių trūkumo Lietuvoje nėra atlikti išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai, kurie padėtų tai išsiaiškinti. Todėl profesorius siūlo atsižvelgti ir vadovautis variklių gamintojų rekomendacijomis.

„RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją joms daromą žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau, kad ir kaip norėtume, negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus tiesiogiai įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas.

Grėsmę, kad biodyzelinas su RRME gali neigiamai paveikti degalų sistemos gumines tarpines Pasaulinėje degalų chartijoje taip pat nurodo ir didieji automobilių gamintojai. Kadangi dyzelinas su RRME – higroskopiškas, jis turi savybę sutraukti drėgmę iš oro, todėl gali padidinti korozijos ir mikrobų atsiradimą. Chartijoje taip pat išskiriama ir galima metalų – žalvario, bronzos, vario, švino, cinko – oksidavimosi rizika. Be to, minėtoje chartijoje automobilių gamintojai į 5 kategorijos degalus apskritai draudžia maišyti RRME.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad politikai neturėtų susitelkti ties įmaišomu biodyzelino procentu ir kaip jį padidinus greičiau pasiekti nustatytą biokuro sunaudojimo normą – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi iki 2020 m. 10 proc. viso sunaudojamo kuro pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Reikia nepamiršti gyventojų nuosavybės – automobilių, kurių gamintojai biodegalus su RRME vertina prieštaringai.

„Jokiu būdu negalima viršyti automobilių gamintojų nustatytos biodyzelino normos, nes jeigu kas nors nutiks varikliui – gali būti prarandama automobilio gamintojo suteikta garantija. Tokiu atveju už remontą vartotojai turės mokėti iš savo kišenės“, – teigia S. Pukalskas.

Degalų kaina Vilniuje – kaip prieš 17 metų

/Skiltyje: /Autorius:

Degalinių tinklas „Stateta“, švęsdamas 2 metų Vilniaus degalinės gimtadienį, penktadienį vienai valandai visų degalų kainas sumažins 2 kartus. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį kartą panašios degalų kainos Lietuvoje buvo tik 1998-1999 metais. Tada dyzelinas kainavo apie 1,5 Lt (0,43 Eur), o benzinas – 1,85 Lt (0,54 Eur).

Kaip teigia degalinių tinklo „Stateta“ generalinis direktorius Karolis Stasiukynas, tokia akcija, tai ne tik įvadas į visą spalį truksiantį degalinės gimtadienį, bet ir noras atkreipti dėmesį į daugiau nei 15 metų sukauptą patirtį.

„Vilniuje „Statetos“ vardas girdimas tik pora metų, tačiau norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad patirtį kaupiame nuo 1999 metų, nusprendėme, kad galime bent valandai grąžinti visus klientus į tuos laikus, kai „Stateta“ tik kūrėsi ir pasiūlyti suomiškų degalų beveik už tų metų kainas – perpus pigiau, nei kainuoja dabar,“ – teigia K. Stasiukynas.

Benzino, dyzelino ir dujų kainos perpus sumažės penktadienį, vienai valandai. Dyzelino litras kainuos 0,47 Eur, benzino – 0,52 Eur, o dujų – 0,26 Eur. Kurią valandą prasidės „Laimės valanda“ – bus paskelbta bendrovės „Stateta“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje, likus 30 min. iki išpardavimo pradžios. 50 % nuolaida bus taikoma visiems fiziniams asmenims, kurie „Laimės valandos“ metu pilsis iki 50 l degalų ir atsiskaitys grynaisiais ar banko kortele.

Nuo 1999 m. „Stateta“ išaugo ir šiuo metu įmonės įsteigta degalų kortelė „Stateta Card“, po vienu stogu vienija 58 lietuviško kapitalo degalines, taip galėdama konkuruoti ir su didžiausiais degalinių tinklais Lietuvoje. „Stateta“ valdo 6 savo vardo degalines Lietuvoje. 2017 m. III ketvirtį bus pastatyta nauja degalinė Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, kartu su „Statetos“ verslo centru.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme naują degalų tiekimo sutartį. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos. Kai kuriose degalinėse, pavyzdžiui, Vilniuje, pardavinėjame 100 % tik suomišką benziną ir dyzeliną“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.

Degalinių tinklas „Stateta Card“ Lietuvoje šiemet augo dvigubai

/Skiltyje: /Autorius:

Bendradarbiavimas su partneriais ir atidarytos naujos degalinės per metus degalinių tinklą, kuriame aptarnaujamos „Stateta Card“ kortelės, išaugino beveik du kartus – dabar tinklą sudaro 58 degalinės, jis patenka į Lietuvos degalinių didžiausių tinklų penketuką.

Degalų korteles „Stateta Card“, kurios vienija lietuviško kapitalo degalines, prieš dešimtmetį įsteigė UAB „Stateta“. Bendrovės generalinio direktoriaus Karolio Stasiukyno teigimu, nedidelius, dažniausiai regioninius, degalinių tinklus sujungianti degalų kortelė ypač patraukli mažoms ir vidutinėms šalies bendrovėms, kurioms siūlomi ypač lankstūs sprendimai, suteikiamos įvairios nuolaidos. „Stateta Card“ tinklas yra ir atsvara prieš šalyje vyraujančius užsienio degalinių tinklus.

„Prie sistemos prisijungiant naujiems klientams ir augant senųjų poreikiams ieškojome partnerių, kurie padeda sustiprinti mūsų pozicijas įvairiuose šalies regionuose. Planuojame korteles „Stateta Card“ aptarnaujančių degalinių tinklą plėsti iki 100. Matome, kad tokio dydžio tinklas Lietuvoje būtų optimalus, nes pasiektų visus šalies kampelius, – sako K. Stasiukynas. – Partnerių ieškome atsižvelgdami į strategiškai patogią degalinės vietą, o taip pat degalų kainas ir jų siūlomą kokybę.“

Kaip teigia šią vasarą „Stateta Card“ tinklo nariais tapusių degalinių „Kvistija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Eidimtas, jie prie tinklo prisijungė siekdami pritraukti naujų klientų bei išplėsti aptarnavimo geografiją neinvestuodami į naujas degalines.

„Toks bendradarbiavimas naudingas ne tik todėl, kad savo degalinėse sulaukiame naujų klientų, kurie atvyksta su „Stateta Card“ kortelėmis, bet ir suteikiame galimybę mūsų klientams piltis kurą degalinėse „Stateta“. Toks bendradarbiavimas nereikalauja didelių investicijų, tačiau naudingas abiem šalims, o svarbiausia – mūsų klientams“, – teigia V. Eidimtas.

Kortelės „Stateta Card“ aptarnavimo plėtra vykdoma ne tik su partnerių pagalba, bet ir atidarant naujas degalines. Per trejus metus jų skaičius taip pat padvigubėjo – nuo 3 iki 6. Viena jų atidaryta Vilniuje. 2017 m. III ketvirtį nauja degalinė bus pastatyta Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, drauge su „Statetos“ verslo centru. Jau išduota beveik 10 000 degalų kortelių „Stateta Card“, kuriomis naudojasi apie 2000 Lietuvos įmonių.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme degalų tiekimo sutartį su „Neste“. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.

Degalų kortelės „Stateta Card“ taip pat aptarnaujamos ir daugiau kaip 1000 degalinių Lenkijoje, Baltijos ir NVS šalyse. „Stateta“ atnaujino bendradarbiavimo sutartį su vienos pirmaujančių pasaulyje naftos gamintojų „Kuwait Petroleum Corporation“ atstovais Lietuvoje UAB „State Port Group“, kurie transporto ir logistikos įmonėms suteikia galimybę Vakarų Europoje degalus piltis daugiau kaip 600 degalinių be PVM, susimokėti mokesčius už kelius, susigrąžinti PVM ir akcizo mokesčius, kurie gali sudaryti iki 30 % degalų kainos.

Lietuvos vežėjams – naujos galimybės taupyti Vakaruose

/Skiltyje: /Autorius:

Vienai didžiausių naftos kompanijų pasaulyje „Kuwait Petroleum International“ priklausančios įmonės „International Diesel Service“ (IDS) brandžių rinkų komercijos vadovas Lietuvoje susitiko su šalies vežėjais, domėjosi transporto įmonių veiklos tendencijomis ir pristatė IDS Q8 kuro kortelių naujienas bei galimybes taupyti.

IDS atstovas Hector Fernandez ypač domėjosi, kaip transporto įmonėms sekėsi persiorientuoti į Vakarų Europos ir kitas rinkas po paaštrėjusių santykių su Rusija.

„Svečiui buvo įdomu išsiaiškinti, kaip didelei daliai Lietuvos transporto įmonių, dėl pasikeitusios situacijos Europoje ir santykių su Rusija, veiklą pavyko sėkmingai ir operatyviai perorientuoti į Vakarus, – teigia kuro korteles IDS Q8 Lietuvoje aptarnaujančios įmonės „State Port Group“ vykdančioji direktorė Jurgita Šiaudinienė. – Nors Lietuva nedidelė, bet, palyginti su kitomis Europos šalimis, mes turime daug transporto ir logistikos įmonių – daugiau kaip 7600, – todėl IDS mūsų rinka ypač įdomi.“

IDS brandžių rinkų komercijos vadovas taip pat pristatė atnaujintą IT sistemą ir naujas IDS Q8 kuro kortelių paslaugas, kurios leidžia ne tik daugiau sutaupyti, bet ir sustiprino saugumą. IDS Q8 kuro kortelėmis besinaudojančios įmonės gali sutaupyti apyvartinių lėšų, nes turi galimybę kurą piltis be PVM mokesčio, apmokėti už kelius Europoje, atidėti mokėjimą už degalų sąskaitas iki 90 dienų ar pasinaudoti nauja, apyvartines lėšas atlaisvinančia, paslauga – sąskaitų faktoringas. Taip pat galima susigrąžinti ne tik PVM, bet ir akcizo mokestį, pvz., iš Belgijos – iki 0,11 Eur/l. Dalis transporto įmonių nežino apie tokią galimybę ir praranda įmonės lėšas.

„Susitikimuose IDS atstovas ypač akcentavo padidintą kuro kortelių IDS Q8 sistemos saugumą. Viena iš naujovių – naujos kartos degalų kortelėse įmontuotas lustas neleidžia nukopijuoti kortelių, todėl įmonės apsaugotos nuo kuro vagysčių, – teigia „State Port Group“ vykdančioji direktorė. – IDS bene vieninteliai turi realiu laiku veikiančią interneto sistemą, kuri vieningame tinkle jungia daugiau kaip 600 degalinių Vakarų Europoje. Atnaujintoje IDS Q8 interneto sistemoje įmonės gali peržiūrėti ir kontroliuoti visus veiksmus su kortelėmis, pvz., pavogtą kortelę užblokuoti, o ši informacija visas degalines pasiekia akimirksniu. Palyginti kitose sistemose kortelės blokavimas gali trukti iki paros. Sistemoje taip pat galima pasirinkti kuro limitus, tam tikras degalines, kuriose įmonės vairuotojai gali piltis kurą, taip dar labiau užtikrinant kortelių saugumą.“

„State Port Group“ suteikia galimybę už kurą atsiskaityti viename iš pirmaujančių degalų kortelių tinklų Europoje IDS, kuris vienija daugiau kaip 600 degalinių 18-oje Europos šalių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Ukrainoje Vengrijoje, Vokietijoje.

VMI pakeitimai Klaipėdos verslininkus gąsdina ir neramina

/Skiltyje: /Autorius:

Dalis Klaipėdos verslo atstovų šiandien sulaukė netikėtumo – jie pirmą kartą sužinojo, kad nuo 2017 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės pateikti vieną SAF-T rinkmenos failą, kuriame bus analitinės ir sintetinės apskaitos duomenys, o, prieš siunčiant, šiuos duomenis galės įvertinti ar patikrinti tik turintys IT žinių arba specializuotą programinę įrangą. Ši staigmena jų laukė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojame renginyje, kurio pagrindinė tema – šiemet spalį ir kitų metų sausį įsigaliosiantys mokesčių administravimo reikalavimai.

Nuo šių metų spalio Lietuvos įmonės VMI sistemoms elektroniniu būdu turės pateikti sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Sąskaitas faktūras posistemiui i.saf reikės teikti kartą per mėnesį, o važtaraščius posistemiui i.vaz kaskart prieš išvežant prekes. Nors įstatymo pataisos pradės galioti po beveik 4 mėnesių, ne visi informacijos pateikimo būdai techniškai aprašyti, nes VMI dar nepradėjo sistemos programavimo darbų.

Dar viena naujovė – nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrovės, kurių 2015 m. apyvarta viršijo 8 mln. Eur, turės teikti tarptautinius SAF-T reikalavimus atitinkančius duomenis.

Seminare įstatymo pakeitimus pristatė ir į susirinkusių verslininkų klausimus atsakė VMI specialistai, o praktinius duomenų perkėlimo į elektroninę erdvę sprendimus nagrinėjo apskaitos ir verslo valdymo sistemas kuriančios UAB „Prototechnika“ ekspertai.

„Klausdami apie duomenų perdavimą posistemiams i.saf ir i.vaz, verslininkai domėjosi praktiniais aspektais, pavyzdžiui, ar teikiant sąskaitas faktūras bus galima pateikti vieną dokumentą ar du. Tačiau daugiausiai nerimo kilo pradėjus kalbėti apie SAF-T reikalavimus. Šie reikalavimai iš esmės paveiks įmonių apskaitos ir duomenų valdymo principus, nes verslas turės į vieną failą surinkti viso mokestinio laikotarpio analitinės ir sintetinės apskaitos duomenis. O tai yra sudėtinga. Be to, kol kas nėra VMI informacinės sistemos, su kuria galima būtų patikrinti, ar įmonės sistema duomenis pateikia tinkamai“, – sako renginyje pranešimą skaitęs „Prototechnikos“ direktorius Kęstutis Skukauskas.

Anot jo, SAF-T reikalavimų įgyvendinimas daugiausiai iššūkių kels toms bendrovėms, kurios turi ne vieną verslo sistemą, pavyzdžiui, naudoja skirtingų gamintojų apskaitos, gamybos, sandėlio ir transporto sistemas. Reikės užtikrinti, kad šios sistemos sugeneruotų vieną bendrą SAF-T failą, kuriame būtų ir sintetinė, ir analitinė apskaita.

„Mokesčių administravimo įstatymo pataisos verslui yra itin aktualios. Tai rodo ir seminaro dalyvių skaičius – susirinko daugiau kaip 64 verslininkai, atstovaujantys 46 Klaipėdos regiono įmones. Klaipėdai tiek dalyvių seminare – iš tiesų daug“, – sako seminarą organizuojančių Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

K. Skukauskas sveikina valstybės iniciatyvą mokesčių administravimą perkelti į elektroninę erdvę, nes visas modernusis pasaulis juda šia linkme: standartizuoja apskaitą, jos administravimą, atsisako popierinių dokumentų.

„Tačiau laiko liko mažai, o darbų daug – VMI turi sukurti sistemą, ją išbandyti ir užtikrinti, kad ji veiktų, o verslas turi susitvarkyti savo techninę sprendimo dalį. Džiugu, kad bendrovės pradėjo aktyviai domėtis šia tema ir pokyčiams nori pasiruošti iš anksto“, – teigia „Prototechnikos“ direktorius.

APIE UAB „PROTOTECHNIKĄ“

UAB „Prototechnika“ jau 25 metus kuria informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui, aktyviai vykdo mokslinę ir tiriamąją veiklą. Bendrovė turi daugiau kaip 1000 verslo klientų, su jos sprendimais kasdien dirba daugiau kaip 4000 vartotojų. Bendrovės diegiamų „Skaitos“ programų šeimą sudaro įvairios buhalterinės apskaitos, personalo, verslo, gamybos, sandėlių valdymo ir optimizavimo programos.

NUOTRAUKŲ GALERIJA: https://www.dropbox.com/sh/ep45xvqlr4u8mqa/AADpXA7ymNLKH0ZqjyIoJIXga?dl=0

IT sektorius Lietuvai gali sukurti dešimteriopai didesnę naudą

/Skiltyje: /Autorius:

Šalies informacinių technologijų sektorius dažnai linksniuojamas kaip nuolat augantis, pritraukiantis užsienio investicijas, nešantis naudą ne tik jame dirbantiems, bet ir valstybei. Tačiau IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius Vytautas Vaškevičius teigia, kad nauda būtų kur kas didesnė, jei šalies IT resursai būtų nukreipiami kiek kita linkme, nei dabar – link gamybos.

Anot V. Vaškevičaus, visas informacinių technologijų įmones Lietuvoje, pagal jų sukuriamą vertę, galima skirstyti į 3 grupes: užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir lietuviško kapitalo IT produktų gamintojai. Nors visos šios įmonės dirba tame pačiame IT sektoriuje, tačiau jų nauda Lietuvai ir jos bendrajam vidaus produktui (BVP) – skirtinga.

„Iš šių trijų grupių įmonių Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai prie Lietuvos BVP prisideda tik IT specialistams mokamu darbu užmokesčiu bei įvairiais sumokamais mokesčiais, kuriuos moka ir kitos IT įmonės. Visas šių įmonių pelnas, dažnai vadovų ir kitų aukščiausių specialistų darbo užmokestis, sukuriama pridėtinė vertė – nukeliauja į užsienį, į tą valstybę, kurioje yra pagrindinė įmonės būstinė“, – teigia V. Vaškevičius.

Skirtingai nei užsienio kapitalo įmonių padaliniai, pvz., paslaugų centrai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir IT produktų gamintojai Lietuvos BVP augina ne tik per IT specialistų darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius, bet ir kitais būdais.

„Lietuviško kapitalo IT įmonės prie Lietuvos BVP prisideda ir per vadovų, administracijos, rinkodaros, pardavimo bei kitų specialistų darbo užmokestį, taip pat įmonių pelnas lieka Lietuvoje. Tiesa, palyginti lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjus ir IT produktų gamintojus, pirmųjų sukuriama pridėtinė vertė ne visada lieka Lietuvoje, tai priklauso nuo užsakovo, – teigia „Sekasoft“ direktorius. – Tačiau didžiausią įtaką Lietuvos BVP gali padaryti įmonės vertė, jei ji parduodama.“

Palyginti santykinai, lietuviško kapitalo paslaugų tiekėjai ar produktų gamintojai Lietuvos BVP augina 5–12 kartų daugiau nei užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai. Pateiktose lentelėse matyti, kad mažiausiai Lietuvai naudingi užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, pvz., paslaugų centrai, o daugiausiai naudos specialistams, bendrovių savininkams ir šalies biudžetui duoda lietuviško kapitalo IT paslaugų tiekėjai ir produktų gamintojai bei eksportuotojai (lentelėje skaičiai santykiniai).

„Lietuvos BVP auginti reikia ne siekiant prisitraukti kuo daugiau užsienio kapitalo įmonių padalinių į Lietuvą, kurie dažniausiai kuriasi ten, kur yra pigiausia darbo jėga, ir už kelių metų gali pasitraukti į kitą, pigesnę rinką, pvz., Baltarusiją, Ukrainą ar Indiją, bet skatinant jaunus ir iniciatyvius specialistus kurti įmones Lietuvoje, kurios teiktų paslaugas ir kurtų konkurencingus pasaulio rinkoje produktus Lietuvoje bei juos parduotų užsienyje“, – sako V. Vaškevičius.

UAB „Sekasoft“ – daugiau kaip 20 m. patirtį turinti įmonė, kurianti ir diegianti organizacijos skaitmeninio turinio, procesų ir dokumentų valdymo sprendimus, naudodama pasaulyje pripažintas technologijas.

Išrinktos geriausiai moksleivių ir studentų valdomos įmonės

/Skiltyje: /Autorius:

Trečiadienį įvyko 20-oji Verslo praktinio mokymo firmų mugė, kurioje savo valdomas imitacines įmones, jų prekes ir paslaugas pristatė daugiau kaip 300 Lietuvos moksleivių ir studentų. Verslo įmonių ir Lietuvos VPMF tinklo bei „Simulith“ centro atstovų komisija išrinko geriausias mugės bendroves.

 Verslo praktinio mokymo firmos (VPMF) – tai mokyklose, kolegijose ir kitose švietimo įstaigose veikiančios imitacinės bendrovės, kurias valdo moksleiviai ir studentai. Joms vadovaujama kaip tikroms verslo įmonėms: su realia verslo vystymo tvarka, laikantis ekonominių taisyklių, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų. Pagrindinis VPMF skirtumas nuo įprastos įmonės — jos veikloje nenaudojami realūs pinigai ir prekės.

Mugėje buvo prekiaujama imitaciniais dailės, floristikos, kulinarijos, konditerijos, pieno ir kt. gaminiais, o taip pat papuošalais, drabužiais bei turizmo, fotografavimo, reklamos ir kt. paslaugomis. Auksinėmis mugės firmomis tapo turizmo paslaugas siūlanti VPMF „Vilionė“ (Vilniaus kolegija), kelionių agentūra „Turistlandija“ (Kauno kolegija), interjero prekėmis prekiavęs „Interjeras“ (Utenos kolegija), moteriškais drabužiais ir aksesuarais prekiavusi „Vigora“ (Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla), aktyvių pramogų organizatorius „Ateitis“ (Klaipėdos turizmo mokykla), apdailos ir aplinkotvarkos darbų bei medinių gaminių „Statinga“ (Vilniaus statybininkų rengimo centras). Mugės metu daugiausiai klientų pritraukė ir didžiausią apyvarą pasiekė gėlių puokštėmis prekiaujanti VPMF „Siurprizas“.

Verslo įmonių atstovų komisija, kurią sudarė UAB „Davijura“, „Grūda“, „Super You“, „Inreal valdymas“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Mezon“ internetas, prekybos tinklų „L‘Occitane“ ir „Mart Inn“ bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, vertino imitacinių įmonių komunikabilumą, komandinį darbą, novatoriškumą, naudos pateikimą vartotojui, vaizdingumą, stendo išskirtinumą ir kt. savybes. Kaip teigia, Evaldas Račkauskas, vienas iš komisijos narių, Lietuvos radijo ir televizijos centro, „Mezon“ interneto pardavimo vadybininkas, šiame renginyje susirenka jauni, iniciatyvūs žmonės.

„Renginyje pamatėme daug perspektyvių studentų ir moksleivių, kurie bus gerais verslininkais. Ši mugė puiki vieta jiems atsiverti, atskleisti savo potencialą, įgyti praktikos. Nors šią minutę jie mokosi ir studijuoja, tačiau darbas imitacinėje įmonėje puikus pasirengimas šuoliui vystant realaus verslo idėją“, – teigia E. Račkauskas, kuris 2014 m. išrinktas vienu iš geriausių vadybininkų.

Kaip teigia Vilniaus kolegijos „Simulith“ centro vedėja Rima Bačiulytė, verslo praktinio mokymo firma – tai būdas susipažinti su realių įmonių veikla.

„Šiose įmonėse moksleiviai ir studentai supažindinami su realiose bendrovėse vykstančiais verslo procesais, mokomi bendrauti, vesti derybas ir t. t. Bendro lavinimo mokyklų, kuriose veikia tokia įmonė, moksleiviai, padirbėję įvairiuose skyriuose, pvz., Gamybos, Rinkodaros, Finansų, gali lengviau nuspręsti, ką jie nori studijuoti. Studentai – gilina žinias pagal pasirinktą specialybę ir įgyja pirmosios darbo patirties“, – teigia R. Bačiulytė.

Renginį vedė Laurynas Šimkus – vienas iš tokios mugės sėkmės pavyzdžių. Jis 2014 m. buvo išrinktas geriausiu VPMF mugės vadybininku. Dabar jis dirba renginių vedėju bendrovėje „Trys karaliai“. Veikla vienoje iš VPMF įmonių jam padėjo po studijų lengviau įsilieti į darbo rinką.

„Imitacinėje įmonėje pardavimo vadybininku dirbau metus. Toje pačioje įmonėje išbandžiau ir kitas specialybes, bet labiausiai patiko pardavimai ir pirkimai. Baigęs studijas pradėjau dirbti reklamos agentūroje pardavimo vadybininku. Kadangi su visais įmonėje vykstančiais procesais jau buvau susipažinęs VPMF, tai pirkimai ir pardavimai nebuvo naujiena, dirbti realioje įmonėje buvo daug lengviau“, – teigia L. Šimkus.

Kiekvienais metais mugė organizuojama skirtinguose miestuose. Taip su šia koncepcija gali susipažinti skirtingų regionų verslininkai, švietimo atstovai. Lietuvoje veikia 52 verslo praktinio mokymo firmos. Kasmet jose praktines žinias gilina apie 2500 mokinių, studentų ir suaugusiųjų. Pasaulyje šioje programoje dalyvauja 42 šalys, kuriose veikia apie 7500 firmų, jose kasmet „dirba“ apie 230 tūkst. būsimų specialistų.

Rīgā būs apskatāma viena no pasaulē videi draudzīgākajām krāsnīm

/Skiltyje: /Autorius:

Starptautiskajā izstādē Māja I 2016, kas no 10. – 13.martam norisināsies Ķīpsalas izstāžu centrā, Norvēģu čuguna krāsniņu un kamīnu ražotājs Jøtul iepazīstinās ar vienu no pasaulē ekoloģiskākajām krāsnīm un modeli, kas saņēmis prestižo Red Dot dizaina balvu.

„Ilgstspēja un draudzīgums pret vidi vienmēr ir bijušas uzņēmuma prioritātes. Nemitīgais darbs pie inovācijām palīdzējis radīt Jøtul F 520 – krāsni, ko varam dēvēt par ekoloģiskāko pasaulē. Tās unikālā konstrukcija nodrošina to, ka degšanas procesā radušās cietās daļiņas, kas parasti nokļūst vidē, atgriežas degšanas sistēmā un sadeg līdz minimālam apjomam. Līdz ar to krāsns dūmenis vidē izdala 0,07% oglekļa monoksīda (CO), kas ir ievērojami mazāk, salīdzinot ar tirgus analogiem. Salīdzinot ar vecāko paaudžu krāsnīm, šis apjoms ir pat desmit reižu mazāks,“ stāsta Jøtul pārstāvis Baltijas valstīs Vītauts Misjūns.

Jøtul izmantotais čuguna materiāls ir pietiekami izturīgs, lai kalpotu vairākām paaudzēm, turklāt tas ir 100% otrreizēji pārstrādāts un pārstrādājams. Uzņēmuma pielietotā tīrās sadegšanas tehnoloģija nozīmē, ka līdz pat 90% dūmos esošo gāzu un cieto daļiņu tiek pārveidotas par siltumu. Izmešu daudzums ir minimāls, jo krāsns izmantotā enerģija dūmu vietā rada siltumu. Šīm krāsnīm ir arī ievērojami mazāks malkas patēriņš – pat līdz 50%, salīdzinot ar vecākas paaudzes produktiem.

Izstādes apmeklētāji varēs aplūkot arī krāsni Jøtul F 305, kas apbalvota ar vienu no visaugstāk novērtētajām industriālā dizaina balvām Eiropā – Red Dot. Jøtul kļuva par vienu no produktiem, kas izplenījās atzinību 5000 dizaina produktu konkurencē. Šī īpašā dizaina krāsniņa ir ieguvusi arī Norvēģijas dizaina padomes pasniegto Dizaina izcilības balvu 2015 (Design Excellence Award), kā arī tikusi nominēta tās Dizaina izcilības goda apbalvojumam. Jøtul F 305 dizainu radījuši Norvēģu dizaineri Torbjerns Andersens (Torbjørn Anderssen) un Espens Volls (Espen Voll). Viņu devīze – lieliskus produktus var radīt, attīstot tradīcijas, bet īpašus – tās laužot, palīdzējusi sasniegt dizaina izcilību arī Jøtul.

Izstādē Māja I 2016 Ķīpsalā Jøtul atradīsies pirmajā zālē, 29. stendā. Izstāde norisināsies no 10.līdz 13.martam.

Par Jøtul
Jøtul ir viens no Norvēģijas vecākajiem industriālajiem uzņēmumiem un pašlaik viens no vadošajiem čuguna krāsniņu un kamīnu ražotājiem pasaulē. Tā pirmsākumi meklējami pirms vairāk nekā 160 gadiem – 1853.gadā, kad tirgotājs Olufs Onsums nodibināja čuguna izstrādājumu ražošanas uzņēmumu Kværner Brug. Čuguna krāsnis bija viens no tā būtiskākajiem produktiem. Jau turpmāko 17 gadu laikā uzņēmums kļuva par vienu no lielākajiem nozares pārstāvjiem Norvēģijā. Pašlaik Jøtul produkti tiek pārdoti 43 valstīs sešos kontinentos. Jøtul AS galvenā mītne un uzņēmuma lielākā rūpnīca, kas nodarbina vairāk nekā 400 darbinieku, atrodas Fredrikstadē. Jøtul krāsnis tiek ražotas Norvēģijā, Atra – Francijā, Scan – Dānijā. Vairāk nekā 75% apgrozījuma tiek eksportēti uz pasaules tirgiem.

7 prieskoniai-afrodiziakai Valentino dienai

/Skiltyje: /Autorius:

Afrodiziakas –  tai, kas sukelia aistrą mylėti. Afrodiziakais gali būti kvepalai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, vynas – visa, kas gali pažadinti aistrą. Vieni seniausių žmonėms žinomų afrodiziakų – prieskoniai.  Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 7 prieskonius-afrodiziakus, kurie jūsų ruoštai vakarienei suteiks ypatingą kibirkštį.

1. Dašis – vienas pirmųjų Europoje naudotų afrodiziakų. Jis buvo naudojamas ne tik vietoje pipirų, bet ir kaip priemonė seksualiniam potraukiui didinti. Dašis buvo nesvetimas ir Lietuvos dvaruose. Šį ingredientą didikai naudojo meilės reikaluose, lankydamiesi žmonos (ir ne tik) pataluose. Dašio kartumas didindavo jų galimybių amplitudę. Dėl šios priežasties dašio žvėrienos patiekaluose negailėdavo ir vakarienę savo vyrui ruošdavusios moterys. Jį taip pat galima naudoti daržovių patiekalams, gaminant veršieną ar paukštieną.

2. Cinamonas. Tai vienas iš seniausiai Egipte naudojamų prieskonių-afrodiziakų, kuris kurstė faraonų aistrą net ir po mirties. Cinamono lazdeles dėdavo į turtingųjų kapus šalia apeiginių daiktų. Viduramžiais, kai Venecijoje klestėjo prieskonių prekyba, Venecijos karnavalo metu cinamono kvapas sklandydavo ore. Jis pabrėžė aukštą kilmę, prabangą ir visuomenės padėtį. Venecijos kaukių karnavale kartu su nėriniais, perlais, plunksnomis, šilkinėmis kojinėmis ir pirštinėmis, cinamonas buvo viena iš aprangos dalių, kuri kurstydavo intriguojančią naktį. Cinamoną rekomenduojama dėti į vištienos patiekalus, pyragus, ledus. Taip pat jo galima įmaišyti į kavą.

3. Vanilė – prieskonių karalienė. Kvepianti vanile moteris sužadina aplink esančiųjų teigiamas emocijas ir sustiprina vyriškas galias. Vanilė kvepia itin gundančiai, svaiginančiai, saldžiai apkartusiu aromatu. Vanilę senovės actekai piešiniuose vaizdavo kaip su kavos pupelėmis vartojamą afrodiziaką, kuris teigiamai veikia dvasinę žmogaus būseną, slopina stresą, guodžia, ramina, suteikia saldžios palaimos jausmą. Kvapnioji vanilės ankštis, išskirdama savo kartumą, suteikia itin malonaus aromato saldiems kepiniams, kremams, pudingams ir ledams.

4. Aitriosios paprikos. Actekai, inkai ir majai vartojo aitriąsias paprikas kaip maistą ir vaistą. Kraujotakos gerinimui jie ruošdavo čili viralą su cukranendrėmis ir kakava. Aitriųjų paprikų įkaitintas kraujas suteikia kūnui šildantį jausmą nuo gomurio iki pirštų galiukų. Liežuvį deginantis ir kūną bei sielą kaitinantis skonis tinkamas gardinti mėsos ir žuvies patiekalus. Aistros ir energijos vakarui gali suteikti ir kava arba šokoladas su šiuo prieskoniu.

5. Juodasis pipiras – bene dažniausiai naudojamas prieskonis kasdieninėje virtuvėje. Romėnai ypatingai žavėjosi juoduoju pipiru: jį naudojo ne tik mėsai gardinti, bet ir visoms ligoms, tarp kurių buvo ir lytinis šaltumas, gydyti. Juodasis pipiras taip pat buvo vienas iš pagrindinių vyno pagardų, suteikiantis svaiginančiai deginančio skonio. Pipirą rekomenduojama naudoti mėsos patiekalams, padažams, marinatams.

6. Imbieras – vyriškas afrodiziakas, išblaškantis nerimą, padedantis subalansuoti mintis ir suteikiantis energijos visai dienai (arba vakarui). Į Viduržemio jūros regioną kartu su arabų pirkliais imbieras atkeliavo 700 m. pr. Kr. Šamanai imbiero šaknį naudodavo transo apeigoms. Švelnus imbiero aštrumas, kąsdamas gomurį, priverčia varinėjamą kraują sušildyti visą kūną ir taip sustiprinti vyrišką libido energiją. Imbierą rekomenduojama dėti į mėsos, žuvies patiekalus, duoną, kepinius ar padažus.

7. Šafranas – krokų žiedų piestelės – ne veltui yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Daugelio jis vadinamas stipriausiu afrodiziaku. Romos imperijos laikais, siekiant sukelti kuo didesnę aistrą, patalynė, kurioje jaunavedžiai praleisdavo pirmąją povestuvinę naktį, būdavo įtrinama šafranu, apibarstoma lelijų ir šafrano žiedlapiais. Šafrano vandenyje taip pat būdavo skalbiamas jaunosios veido šydas. Norint sustiprinti seksualinę energiją šafranu gardintas maistas ir vynas buvo vartojamas Romos puotose. Šafrano piestelėmis galima suintensyvinti įvairius alkoholinius gėrimus: šampaną, vyną, brendį, viskį ar saldų likerį. Jį taip pat galima sumalti su kavos pupelėmis – taip kava dar labiau tonizuos, suteiks energijos.