Įrašai

Specialistai perspėja – smogas mus nuodys ilgai

Kaskart prasidėjus šildymo sezonui Aplinkos apsaugos agentūra skambina pavojaus varpais – oro tarša miestuose ir gyvenvietėse viršija normas. Žiemą daug kietųjų dalelių išskiria gyventojų kūrenami technologiškai pasenę židiniai ir malkinės krosnelės. Pasaulyje ši problema sprendžiama paprastu, bet efektyviu būdu – orą teršiančius šildymo prietaisus skatinama keisti ekologiškais kompensuojant dalį naujų krosnelių įsigijimo išlaidų.

Oro taršą analizuojantys specialistai skaičiuoja, kad, pvz., šiemet sausio pradžioje atšalus orui netinkamu kuru ir įranga šildomi namai aplinkos taršą miestuose padidino 1,5 ir daugiau kartų. Vilniaus senamiestyje ir be prietaisų buvo galima „užuosti“, kad oro tarša ypač padidėjo, o prietaisai fiksavo, kad mes kvėpuojame oru, kuriame kietųjų dalelių koncentracija buvo 80–150 µg/m³ (Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta vidutinė kietųjų dalelių metų vidutinė koncentracija – 20 µg/m³).
Todėl šildymo prietaisų atnaujinimas – viena iš efektyvių priemonių išsaugoti miestų orą švarų. Krosnelių atnaujinimo sistema sėkmingai veikia Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse. Prie tokių projektų prisideda ir krosnelių gamintojai. Pavyzdžiui, Danijoje „Scan“ krosneles ir židinius parduodanti bendrovė prie valstybės kompensuojamų 2 000 Danijos kronų (apie 260 Eur) prideda dar tiek pat kompanijos lėšų, taigi, seną malkinę krosnelę keičiančiam pirkėjui naujas šildymo įrenginys kainuoja 520 Eur pigiau. Norintieji gauti šią kompensaciją turi įvykdyti tik dvi sąlygas – turėti seną krosnelę ir ją pakeisti sertifikatus atitinkančia ekologiška krosnele.
„Senosios kartos krosnelėse (paprastai gamintose iki XXI a.) kuras nesudega efektyviai – malkų kūrenti reikia daugiau, šilumos akumuliuojama mažiau, o tarša yra iki 15 kartų didesnė palyginti su naujosios kartos krosnelėmis, – sako Vytautas Misiūnas, norvegiškų krosnelių gamintoją „Jotul“ atstovaujančios UAB „Tolvita“ pardavimų vadovas. – Technologijos sparčiai tobulėja. Prieš kelerius metus buvo normalu, kad kietu kuru kūrenamos krosnelės į aplinką išskirtų iki 15 mg kietųjų dalelių. Šiandien moderniose krosnelėse įdiegta uždaro degimo sistema užtikrina, kad malkinė krosnelė ar židinys į orą išskirtų vos 2 mg kietųjų dalelių. Šios krosnelės 90 proc. dujų ir dalelių dūmuose paverčia šiluma. Todėl jos ne tik saugo aplinką, bet ir šildo efektyviau.“
Krosnelių ir židinių degimo kokybę Europos Sąjungoje nustato CE reglamentai. Bet yra šalių, turinčių ir vietinius reglamentus, pavyzdžiui, Vokietija – TUV, Norvegija – SINTEF, Lietuva – STR. Skandinavijos šalyse labai vertinamas žaliosios gulbės (Green Swan) ženklas.
„Gyvenvietėse ar didmiesčių senamiesčiuose šildymo laikotarpiu pakanka įkvėpti oro ir be specialių matavimo prietaisų jaučiame – čia kūrenama kietuoju kuru. Oro taršai įtakos turi ne tik, kokiu židiniu ar krosnele šildomas būstas, bet ir šių įrenginių bei dūmtraukių priežiūra, kuro kokybė. Ne paslaptis, kad gyventojai apie naują krosnelę pagalvoja tik tada, kai žiežirbos ima lakstyti pro nesandarią konstrukciją, o kaminus ima valyti, kai susikaupę suodžiai pradeda kristi gabalais ar užsiliepsnoja“, – sako V. Misiūnas.
Pasak „Tolvitos“ specialisto, norėdami išspręsti oro taršos problemą turime veikti kompleksiškai: pritaikyti daugelyje šalių sėkmingai veikiantį kompensacijų mechanizmą, skatinti gyventojus tinkamai prižiūrėti ugniakurus bei valyti dūmtraukius. Tačiau tam reikia ir politinės valios, ir gyventojų savimonės.

Keturis vaikus auginančiai mamai grąžino šilumą ir viltį naujam gyvenimui

„Be jūsų gerumo ir dovanos nebūčiau galėjusi grįžti į tėviškę, neįstengčiau pradėti naujo gyvenimo. Net sunku patikėti, kad šis stebuklas atsitiko man“, – sako keturių vaikų mama Rima. Moteris jau kelerius metus svajojo grįžti į gimtinę Šakių rajone, tačiau negalėjo gyventi name dėl neveikiančio pečiaus. Dabar viskas pasikeitė – norvegiškų krosnelių gamintoją atstovaujanti bendrovė Rimai padovanojo naują krosnelę „Jotul“. Naujuosius metus šeima sutiks šiltai, savo namuose.

Vienoje Šakių rajono gyvenvietėje diena prasidėjo neįprastai – darbo rūbais apsivilkę vyrai skubėjo į Rimos namus, kur laukė daug darbo: reikėjo kuo greičiau įrengti krosnelę, kad šeima galėtų dar iki Naujųjų metų persikelti į tėviškės namus. Krosnelę Rimai padovanojo ir įrengė norvegiškų ugniakurų gamintoją „Jotul“ atstovaujanti bendrovė „Tolvita“ ir partneris UAB „Foleta“.
Tik pradėję darbus meistrai susidūrė su staigmena – išmušus skylę dūmtraukyje iš kamino driokstelėjo suodžių kamuolys. „Foletos“ meistrai prisipažino, kad per keliolikos metų praktiką visiškai suodžiais užkimštą kaminą matė pirmą kartą. Matyt, dėl šios priežasties prieš kelerius metus namuose vos neįvyko nelaimė – buvo kilęs gaisras.
Kelias valandas vyrai valė dūmtraukį, kibirais nešė suodžius, tačiau iš paišinų veidų nedingo šypsena – darbai sparčiai judėjo ir aiškėjo, kad Rima su šeima greitai galės džiaugtis šiluma savo namuose. Moteris šiuo metu gyvena kitur, bet nebeturi sąlygų ten likti.

Neturėjo sąlygų gyventi

„Ten, kur dabar gyvenu, vyresnieji vaikai net šventėms negali sugrįžti. Sūnus šiemet sukūrė savo šeimą ir pats kabinasi į gyvenimą, dukrelė studijuoja, o du mažiukai auga su manimi. Nuo mažumės vaikams pasakoju, kad mama turi seną namą, kuriame kada nors gyvensime, galėsime visas šventes sutikti, bus gražu ir gera. Aš negeriu, nerūkau, labai myliu vaikus, tik gyvenimas iki šiol nesiklostė. Turėdami savo namus galėsime pradėti naują gyvenimą. Pagal specialybę esu apželdintoja, todėl jau dabar įsivaizduoju, kaip aplinkui žydės gėlės, pasisodinsime daržovių – vaikai labai jas mėgsta“, – ateitį kuria Rima.
Krosnelę „Jotul“ dovanojusios bendrovės pardavimų vadovas ir akcijos sumanytojas Vytautas Misiūnas sako, kad tarpušvenčiu įprasta atostogauti, tačiau šiemet nutarė šią tradiciją sulaužyti: „Norėjome per šventes pasidalinti gėriu ir šiluma. Ieškojome daugiavaikės šeimos, kuriai galėtume padovanoti norvegišką krosnelę „Jotul“. Taip susipažinome su Rima. Vos susitikę supratome, kad pataikėme į teisingas duris. Rima – nuostabi moteris, labai rūpestinga, nuoširdi. Džiaugiamės, kad mūsų dovana ir kolegų triūsas suteikė jai galimybę grįžti į tėviškę ir pradėti naują gyvenimą. Norvegijoje iš ketaus pagaminta „Jotul“ krosnelė jai tarnaus ilgai. Pasirūpinome ir malkomis, vaikams atvežėme šiltų pledukų ir kitų dovanėlių.“
„Jotul“ malkinėms krosnelėms suteikiama ilgiausia garantija rinkoje – 10 metų. Tai viena seniausių ugniakurų gamintojų pasaulyje ir vienintelė Norvegijoje gamina ketaus krosneles bei židinius. Rimos namams V. Misiūnas parinko 8 kilovatų galios krosnelę, kurios užtenka šildyti visus tris kambarius. Šioje „Jotul“ krosnelėje galima kepti duoną ar bulvių plokštainį, ant ugniakuro – pasišildyti maisto ar vandens. Krosnelė gerai išlaiko šilumą, todėl reikės nedaug malkų, jos sudega švariai, išskiria daug šilumos.
Rima į šiltus namus įsikels dar šiemet. Naujieji metai jai taps naujo gyvenimo pradžia.