Įrašai

7 prieskoniai-afrodiziakai Valentino dienai

Afrodiziakas –  tai, kas sukelia aistrą mylėti. Afrodiziakais gali būti kvepalai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, vynas – visa, kas gali pažadinti aistrą. Vieni seniausių žmonėms žinomų afrodiziakų – prieskoniai.  Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 7 prieskonius-afrodiziakus, kurie jūsų ruoštai vakarienei suteiks ypatingą kibirkštį.

1. Dašis – vienas pirmųjų Europoje naudotų afrodiziakų. Jis buvo naudojamas ne tik vietoje pipirų, bet ir kaip priemonė seksualiniam potraukiui didinti. Dašis buvo nesvetimas ir Lietuvos dvaruose. Šį ingredientą didikai naudojo meilės reikaluose, lankydamiesi žmonos (ir ne tik) pataluose. Dašio kartumas didindavo jų galimybių amplitudę. Dėl šios priežasties dašio žvėrienos patiekaluose negailėdavo ir vakarienę savo vyrui ruošdavusios moterys. Jį taip pat galima naudoti daržovių patiekalams, gaminant veršieną ar paukštieną.

2. Cinamonas. Tai vienas iš seniausiai Egipte naudojamų prieskonių-afrodiziakų, kuris kurstė faraonų aistrą net ir po mirties. Cinamono lazdeles dėdavo į turtingųjų kapus šalia apeiginių daiktų. Viduramžiais, kai Venecijoje klestėjo prieskonių prekyba, Venecijos karnavalo metu cinamono kvapas sklandydavo ore. Jis pabrėžė aukštą kilmę, prabangą ir visuomenės padėtį. Venecijos kaukių karnavale kartu su nėriniais, perlais, plunksnomis, šilkinėmis kojinėmis ir pirštinėmis, cinamonas buvo viena iš aprangos dalių, kuri kurstydavo intriguojančią naktį. Cinamoną rekomenduojama dėti į vištienos patiekalus, pyragus, ledus. Taip pat jo galima įmaišyti į kavą.

3. Vanilė – prieskonių karalienė. Kvepianti vanile moteris sužadina aplink esančiųjų teigiamas emocijas ir sustiprina vyriškas galias. Vanilė kvepia itin gundančiai, svaiginančiai, saldžiai apkartusiu aromatu. Vanilę senovės actekai piešiniuose vaizdavo kaip su kavos pupelėmis vartojamą afrodiziaką, kuris teigiamai veikia dvasinę žmogaus būseną, slopina stresą, guodžia, ramina, suteikia saldžios palaimos jausmą. Kvapnioji vanilės ankštis, išskirdama savo kartumą, suteikia itin malonaus aromato saldiems kepiniams, kremams, pudingams ir ledams.

4. Aitriosios paprikos. Actekai, inkai ir majai vartojo aitriąsias paprikas kaip maistą ir vaistą. Kraujotakos gerinimui jie ruošdavo čili viralą su cukranendrėmis ir kakava. Aitriųjų paprikų įkaitintas kraujas suteikia kūnui šildantį jausmą nuo gomurio iki pirštų galiukų. Liežuvį deginantis ir kūną bei sielą kaitinantis skonis tinkamas gardinti mėsos ir žuvies patiekalus. Aistros ir energijos vakarui gali suteikti ir kava arba šokoladas su šiuo prieskoniu.

5. Juodasis pipiras – bene dažniausiai naudojamas prieskonis kasdieninėje virtuvėje. Romėnai ypatingai žavėjosi juoduoju pipiru: jį naudojo ne tik mėsai gardinti, bet ir visoms ligoms, tarp kurių buvo ir lytinis šaltumas, gydyti. Juodasis pipiras taip pat buvo vienas iš pagrindinių vyno pagardų, suteikiantis svaiginančiai deginančio skonio. Pipirą rekomenduojama naudoti mėsos patiekalams, padažams, marinatams.

6. Imbieras – vyriškas afrodiziakas, išblaškantis nerimą, padedantis subalansuoti mintis ir suteikiantis energijos visai dienai (arba vakarui). Į Viduržemio jūros regioną kartu su arabų pirkliais imbieras atkeliavo 700 m. pr. Kr. Šamanai imbiero šaknį naudodavo transo apeigoms. Švelnus imbiero aštrumas, kąsdamas gomurį, priverčia varinėjamą kraują sušildyti visą kūną ir taip sustiprinti vyrišką libido energiją. Imbierą rekomenduojama dėti į mėsos, žuvies patiekalus, duoną, kepinius ar padažus.

7. Šafranas – krokų žiedų piestelės – ne veltui yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Daugelio jis vadinamas stipriausiu afrodiziaku. Romos imperijos laikais, siekiant sukelti kuo didesnę aistrą, patalynė, kurioje jaunavedžiai praleisdavo pirmąją povestuvinę naktį, būdavo įtrinama šafranu, apibarstoma lelijų ir šafrano žiedlapiais. Šafrano vandenyje taip pat būdavo skalbiamas jaunosios veido šydas. Norint sustiprinti seksualinę energiją šafranu gardintas maistas ir vynas buvo vartojamas Romos puotose. Šafrano piestelėmis galima suintensyvinti įvairius alkoholinius gėrimus: šampaną, vyną, brendį, viskį ar saldų likerį. Jį taip pat galima sumalti su kavos pupelėmis – taip kava dar labiau tonizuos, suteiks energijos.

12 prieskonių Kūčių stalo patiekalams

Krikščionybė atnešė ne tik paprotį Kūčių vakarienės metu valgyti 12 patiekalų, bet ir prieskonius, kuriais jie gardinami. Tačiau daugelis prieskonių naudojami ne tik dėl skonio ir aromato savybių, bet ir dėl simbolinių reikšmių. Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 12 prieskonių, kuriuos dera naudoti ruošiant Kūčių vakarienę, kad geriau pajaustumėte šios šventės dvasią. Šie prieskoniai buvo naudojami ir Kristaus laikais, ir šiandien. Jų simbolinė prasmė išsilaikė įvairiose krikščioniškose šalyse.

1.      Garstyčios. Šis prieskonis primena tikėjimo svyravimą ir tai, kad kiekvienas žmogus turi silpnumų, su kuriais turi kovoti. Jeruzalėje garstyčių aliejus buvo naudojamas gydyti, juo marinuojama ėriena (su garstyčiomis paruošta mėsa net ir šilumoje nesugesdavo savaitę). Be tradicinės silkės su garstyčių grūdeliais, Kūčių stalui iš garstyčių gaminami padažai, jos pateikiamos kaip garnyras prie žuvies ar salotų.
„Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“ (Mt 17)

2.      Kmynas (kuminas). Kmynai jau nuo seno beriami į duonos raugo tešlą. Duona visose tautose simbolizuoja tikėjimą dievu. Ji – vienas švenčiausių simbolių, kuris minimas ir maldose, kai žmonės dėkoja Dievui už kasdienę duoną.

3.      Aguona. Aguonos naudojamos kūčiukų tešloje, kepant bandeles, kurios simbolizuoja duonos trupinius. Patys aguonų grūdeliai kūčiukuose – tai atleidimas kitiems. Būtent todėl tradicinis Kūčių stalo gėrimas – aguonų pienas – simbolizuoja susitaikymą.

4.      Sezamo sėklos. Seniau šias sėklas grūsdavo ir gamindavo pastą, o ją maišydavo su kitais prieskoniais ir tepdavo ant duonos. Kūčių vakarienei sezamo sėklas galima naudoti įvairiai: dėti į sveikuolių sausainius, pabarstyti ant kepamų bandelių ar ant pateikiamos žuvies. Nepamirškite sezamo sėklas paskrudinti keptuvėje su trupučiu druskos – tai joms suteiks žavų traškesį.

5.      Kalendra. Žuvis – vienas iš pagrindinių kūčių vakarienės patiekalų bei vienas iš krikščionybės simbolių (ankstyvojoje krikščionybėje žuvies simbolis savo svarba prilyginamas kryžiaus simboliui). Kaip ir seniau, taip ir šiandien kepta žuvis gardinama kalendros grūdeliais, kurie suteikia malonų aromatą.

6.      Juodasis pipiras. Tai imperatorius, kuris ant kiekvieno šventinio ir kasdienio stalo būna įvairių tautų virtuvėse. Ne veltui seniau jis buvo vadinamas juoduoju auksu. Dėl pipiro kartumo jis beriamas į salotas, mišraines, kepinius ir kitus patiekalus. Su juodaisiais pipirais kepami ir Kūčių stalą papuošiantys imbieriniai sausainiai.

7.      Cinamonas. Šis kvapnus, šilumą simbolizuojantis šventinis prieskonis geba aromatą paskleisti po visus namus. Anksčiau cinamonas buvo naudojamas kaip itin brangus šventinis prieskonis saldumynams, o šiandien be jo neįsivaizduojame nei vieno obuolių pyrago. Į Kūčių stalui kepamą pyragą taip pat reikėtų neužmiršti įdėti kardamono ir gvazdikėlių, kurie sustiprins šventinį aromatą.

8.      Kardamonas. Kardamonas – vienas iš pagrindinių prieskonių, kuriuo gardinamas vynas – krikščionybėje dažniausiai akcentuojamas gėrimas simbolizuoja Kristaus kraują. Šiltas kalėdinis vynas su prieskoniais neša žinią, kad Kristaus kraujas gyvas, jis prisikėlė tikinčiųjų širdyse, kuriose teka Dievo vaikų kraujas.

9.      Krapų sėklos. Krapai, kaip tradicinis prieskonis, buvo vartojami ir prieš Kristų, ir Kristaus laikais. Šiandien krapais gardinami įvairūs patiekalai, padažai. Krapais galite drąsiai gardinti ant Kūčių stalo esančią žuvį, paberti į salotas.

10.  Gvazdikėlis. Šis prieskonis dažnai buvo naudojamas vynui stiprinti, gėrimams dezinfekuoti, saldiems patiekalams. Gvazdikėlis ant Kūčių stalo gali patekti ne tik su karštu vynu, kuris taip pat gardinamas ir kardamonu, cinamonu, kadagiu bei muskatu, bet ir kepant meduolį ar imbierinius sausainius.

11.  Čiobrelis. Seniau čiobrelio šakele kartu su kitais prieskoniais gardindavo Kristaus vakarienės žuvį. Šiandien šis prieskonis persikėlė ir ant mūsų stalų. Čiobrelis tapęs tradiciniu lietuvišku prieskoniu, kurio arbata po gausios Kūčių vakarienės gerina virškinimą. Čiobrelis yra sveikatos simbolis, o jo šakelė su žiedais simbolizuoja sveikatą.

12.  Lauro lapai. Lauras – jėgos lapas. Jie išlaiko savo žalią spalvą ir vasarą, ir žiemą. Romos imperijos laikais nugalėtojus vainikuodavo būtent lauro lapų vainikais – amžinybės simboliu. Krikščionybėje baltas balandis su lauro vainiku simbolizuoja krikščionio kankinio dvasinę pergalę. Dėl savo universalumo lauro lapai savo vietą gali atrasti praktiškai bet kuriame patiekale, kuriame yra dedami pipirai ir druska.[:]

Vaikų mityba: prieskoniai ir maisto balansavimas

Vaikų mityba: prieskoniai ir maisto balansavimas

Vienas iš didžiausių rūpesčių auginant vaiką – jo mityba. Kaip turi atrodyti sveiko vaiko valgiaraštis? Kaip atžalą įtikinti valgyti daržoves, grūdines košes ar kitus sveikus patiekalus? Juk jis daug mieliau renkasi traškučius, saldainius ir kitus jam kvepiančius, tačiau dažnai nesveikus produktus. Kaip teigia vaikų gastroenterologas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, svarbiausia, kad vaiko mityba būtų visapusiškai subalansuota.

„Iki 18 metų vaiko virškinimo sistema auga ir vystosi. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota – kitaip gali nukentėti kasos funkcija. Nepilnavertės mitybos padarinių iš karto nesimato, jie išryškėja ateityje“, – teigia gydytojas.

Kalbėdamas apie maisto derinimą L. Labanauskas išskiria dvi pagrindines taisykles: augalinės ir gyvulinės kilmės maisto derinimas bei riebalų, angliavandenių ir baltymų balansas.

„Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai – tai ne tik mėsa. Gali būti žuvis, pienas, varškė ir t. t. Jie visi reikalingi. Tačiau jeigu tėvai dėl labai didelių įsitikinimų nenori duoti mėsos, tai gali neduoti, tačiau būtina išlaikyti proporcijas vartojant kitus gyvulinius maisto produktus. Viskas labai paprasta – trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai – augalinės kilmės. Suderinę tai pradedame skaičiuoti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Pritaikius šias dvi taisykles – sureguliuojama normali, klasikinė mityba, – teigia vaikų gastroenterologas. – Tėvai turėtų vadovautis šiomis taisyklėmis, o ne skaityti internete įvairias legendas, kaip kažkoks žaliavalgis valgė tik žolę ir išgijo, ar atvirkščiai – numirė per anksti. Čia yra tik žmonių pamąstymai. Nukrypimai nuo klasikinės mitybos gali duoti neigiamas pasekmes. Tačiau mes niekada nesakėme, kad nesilaikant klasikinės mitybos vaikas staiga mirs. Be abejo jis nemirs, jeigu suvalgys daugiau baltymų ar angliavandenių, tačiau subalansuota mityba padės jam geriau vystytis.“

Reikia mokyti maitintis

Kaip teigia gydytojas, svarbu vaikus mokyti valgyti taisyklingai, kad organizmas pasisavintų visas reikiamas medžiagas. Prieskonių „7 Ievos namai“ specialistė, žolininkė Ieva Jonaitienė teigia, kad šiam tikslui pasiekti puikiai pasitarnauja prieskoniai.

„Kai kalbame apie prieskonius, daugeliui jie asocijuojasi su Rytų virtuve, deginančiais, aštriais ir intensyviais skoniais. Tačiau prieskoniuose slypi visi 5 skoniai ir galybė poskonių. Juos sumaišius – paletė begalinė. Todėl negalima įvardinti prieskonio, kuris tiks visiems vaikams, kadangi visų vaikų skoniai skirtingi. Kas patiks vienam, nebūtinai tiks ir kitam, tačiau yra keletas pagrindinių skonių, kurie patinka daugeliui,“ – teigia I. Jonaitienė.

„Jeigu vaikas nevalgo ryžių – įdėkite ciberžolės. Tuomet jie tampa aukso spalvos, įgauna naują skonį ir kvapą. Vaiką traukia ne tik kvapas, bet ir spalva. Jei vaikas nenoriai valgo grūdų košės – pagardinkite ją švelniu prieskonių mišiniu „Panč masala“, kurį sudaro pankolis, gvazdikėliai, kuminas, juodgrūdė, juodosios garstyčios, ožragė. Pakaitinus ant aliejaus ir įmaišius šaukštą šių prieskonių į košę – ji vaikui taps kur kas patrauklesnė. Vištienos krūtinėlę, kaip ir įvairias košes, galima pagardinti cinamonu – jis ne tik patinka vaikams, bet ir turi įvairių naudingų savybių, – pasakoja prekės ženklą „7 Ievos namai“ valdančios UAB „Prieskonių ambasada“ vadovė. – Jeigu vaikas nemėgsta salotų, mišrainės, pagardinkite ją pakaitintomis ir sutrintomis pankolio bei krapų sėklomis – taip salotoms, mišrainėms suteiksite puikų aromatą. Pankolių sėklų naudą vaikams atspindi tai, kad seniau, kai mama neturėdavo pieno naujagimiui, jam buvo duodamas pankolio sėklų nuoviras. Salotoms taip pat galite naudoti pakaitintas ir susmulkintas sezamo, linų, juodgrūdės ar ispaninio šalavijo (chia) sėklas.“

Kaip teigia I. Jonaitienė, vaikams, kurie ryte nemėgsta valgyti kiaušinienės, kuri praturtinta naudingais gyvulinės kilmės baltymais, – ją galima paruošti su kvapniojo kario prieskonių mišiniu (jį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras, ožragė, saldžioji paprika, gvazdikėliai, juodieji pipirai, cinamonas). Kiaušinienė ne tik įgaus aromatą, bet ir taps vaikų mėgstamos, skaisčiai geltonos spalvos. Taip pat galima naudoti juodgrūdę, sezamo, linų sėklas.

„Tiesiog reikia bandyti įvairius prieskonius ir stengtis suprasti, kokie aromatai ir skoniai vaiką traukia“, – sako I. Jonaitienė.

Kaip rasti natūralų prieskonį

Renkantis prieskonius „7 Ievos namų“ įkūrėja rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų natūralumą, o tą dažniausiai išduoda kvapas.

„Pats prieskonių pakelis negali kvepėti įvairiais kvapais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinamas, kai išskleidžia savo eterinius aliejus. Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę, kaip prekybos centruose parduodamos sintetinės arbatos, kurių saldžiarūgštis kvapas riečia nosį. Prieskoniai turi kvepėti švelniai, silpnai, – teigia I. Jonaitienė. – Taip pat sintetiniai kvapikliai įprastai savo kvapą praranda vos tik pradėjus juos virti – jie žūsta, dingsta. O verdant natūralų prieskonį jo kvapas turi tik stiprėti.“