Sukūrė pirmąją lietuvišką apskaitos sistemą, veikiančią ir internete, ir darbalaukyje

/Skiltyje: /Autorius:

Informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui kurianti UAB „Prototechnika“ pristato unikalų sprendimą apskaitos sistemų rinkoje – programą „NetSkaita2“. Ją naudojantys klientai duomenis pasiekia bei apdoroja ir internete (web‘inėje aplinkoje), ir darbalaukyje („Windows“ aplinkoje) prisijungdami terminaliniu ryšiu. Apskaitos kompanijos skaičiuoja, kad šis sprendimas jų darbo našumą didina 4-5 kartus.

Viena tokių kompanijų – UAB „Patikimumo garantas“. Apskaitos ir audito paslaugas teikiančios bendrovės direktorė Jelena Grabinskaja sako, kad klientai pirminius dokumentus į programą „NetSkaita2“ gali suvesti patys per jiems pritaikytą internetinį prisijungimą, o „Patikimumo garanto“ darbuotojai prie programos jungiasi terminaliniu ryšiu, kurio greitaveika yra žymiai didesnė, dirba „Windows“ aplinkoje ir naudojasi visomis galingos programos funkcijomis.
„Turėdami galimybę duomenis įvesti, matyti bei apdoroti ir internete, ir darbalaukyje, esame lankstūs ir pritraukiame daugiau klientų. Mūsų specialistais pasitiki ir didžiosios šalies kompanijos, ir vieno žmogaus bendrovės. Jų poreikiai skirtingi. Todėl svarbu, kad galime koreguoti kainodarą, kai specialių žinių nereikalaujančius darbus mažesnieji klientai atlieka patys, o mūsų specialistams lieka daugiau laiko sudėtingesniems darbams. Taip su „NetSkaita2“ didiname savo konkurencinį pranašumą“, – sako J. Grabinskaja.
Šią programą taip pat naudoja buhalterinės, finansinės ir valdymo apskaitos paslaugas teikianti UAB „Apskaitos ratas“. Bendrovės vyriausioji buhalterė Irina Išorienė atskleidžia, kad dirbdami „Windows“ aplinkoje darbuotojai sutaupo daug laiko, kurį gali skirti kitiems darbams: „Valdome daug duomenų, todėl mums svarbus jų apdorojimo greitis. Dirbdami su „NetSkaita2“ „Windows“ aplinkoje tuos pačius dokumentus suvedame 4-5 kartus greičiau, t. y., jei anksčiau sugaišdavome visą darbo dieną, dabar tas pačias užduotis atliekame per 1-2 valandas.“
„NetSkaita2“ yra prieš kelerius metus sukurtos sistemos „NetSkaita“ nauja versija. Programos pirmtakė veikė tik debesijoje. Tai patogu, nes klientams nereikėjo įrašyti programų, tačiau apskaitos kompanijoms trūko greičio. Naujosios versijos pranašumas – galimybė dirbti darbalaukio („Windows“) aplinkoje ir prie programos jungtis terminaliniu ryšiu, kurio greitaveika žymiai didesnė. „NetSkaita2“ papildyta ir kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, verslo valdymo monitoriumi, kuris padeda tiksliai įvertinti ir klientams pagrįsti atliktų darbų kiekį.
Pasak „Prototechnikos“ direktoriaus Kęstučio Skukausko, vis daugiau apskaitos kompanijų pereina prie verslo modelio, kai klientai moka už įvestų operacijų skaičių: „Verslo valdymo monitoriaus funkcija užfiksuoja ir ataskaitoje parodo visus apskaitininko atliktus darbus – ir įvestas naujas operacijas, ir su pardavimu „sudengtas“ operacijas. Tai apskaitos kompanijoms leidžia matyti, kiek ir kokių operacijų suvedė pats klientas, o kiek apskaitos kompanija. Šis modulis, kaip ir daugelis kitų programos galimybių, yra unikalus. Į programą sudėjome visą kompetenciją ir patirtį – „NetSkaita2“ yra 10 metų kurtos programos „EuroSkaita“ tęsinys.
UAB „Prototechnika“ jau 25 metus kuria informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui, aktyviai vykdo mokslinę ir tiriamąją veiklą. Bendrovė turi daugiau kaip 1 000 verslo klientų Lietuvoje ir užsienyje, su jos sprendimais kasdien dirba daugiau kaip 4 000 vartotojų. Bendrovės diegiamų „Skaitos“ programų šeimą sudaro įvairios buhalterinės apskaitos, verslo, gamybos, sandėlių valdymo ir optimizavimo programos.

12 prieskonių Kūčių stalo patiekalams

/Skiltyje: /Autorius:

Krikščionybė atnešė ne tik paprotį Kūčių vakarienės metu valgyti 12 patiekalų, bet ir prieskonius, kuriais jie gardinami. Tačiau daugelis prieskonių naudojami ne tik dėl skonio ir aromato savybių, bet ir dėl simbolinių reikšmių. Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 12 prieskonių, kuriuos dera naudoti ruošiant Kūčių vakarienę, kad geriau pajaustumėte šios šventės dvasią. Šie prieskoniai buvo naudojami ir Kristaus laikais, ir šiandien. Jų simbolinė prasmė išsilaikė įvairiose krikščioniškose šalyse.

1.      Garstyčios. Šis prieskonis primena tikėjimo svyravimą ir tai, kad kiekvienas žmogus turi silpnumų, su kuriais turi kovoti. Jeruzalėje garstyčių aliejus buvo naudojamas gydyti, juo marinuojama ėriena (su garstyčiomis paruošta mėsa net ir šilumoje nesugesdavo savaitę). Be tradicinės silkės su garstyčių grūdeliais, Kūčių stalui iš garstyčių gaminami padažai, jos pateikiamos kaip garnyras prie žuvies ar salotų.
„Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“ (Mt 17)

2.      Kmynas (kuminas). Kmynai jau nuo seno beriami į duonos raugo tešlą. Duona visose tautose simbolizuoja tikėjimą dievu. Ji – vienas švenčiausių simbolių, kuris minimas ir maldose, kai žmonės dėkoja Dievui už kasdienę duoną.

3.      Aguona. Aguonos naudojamos kūčiukų tešloje, kepant bandeles, kurios simbolizuoja duonos trupinius. Patys aguonų grūdeliai kūčiukuose – tai atleidimas kitiems. Būtent todėl tradicinis Kūčių stalo gėrimas – aguonų pienas – simbolizuoja susitaikymą.

4.      Sezamo sėklos. Seniau šias sėklas grūsdavo ir gamindavo pastą, o ją maišydavo su kitais prieskoniais ir tepdavo ant duonos. Kūčių vakarienei sezamo sėklas galima naudoti įvairiai: dėti į sveikuolių sausainius, pabarstyti ant kepamų bandelių ar ant pateikiamos žuvies. Nepamirškite sezamo sėklas paskrudinti keptuvėje su trupučiu druskos – tai joms suteiks žavų traškesį.

5.      Kalendra. Žuvis – vienas iš pagrindinių kūčių vakarienės patiekalų bei vienas iš krikščionybės simbolių (ankstyvojoje krikščionybėje žuvies simbolis savo svarba prilyginamas kryžiaus simboliui). Kaip ir seniau, taip ir šiandien kepta žuvis gardinama kalendros grūdeliais, kurie suteikia malonų aromatą.

6.      Juodasis pipiras. Tai imperatorius, kuris ant kiekvieno šventinio ir kasdienio stalo būna įvairių tautų virtuvėse. Ne veltui seniau jis buvo vadinamas juoduoju auksu. Dėl pipiro kartumo jis beriamas į salotas, mišraines, kepinius ir kitus patiekalus. Su juodaisiais pipirais kepami ir Kūčių stalą papuošiantys imbieriniai sausainiai.

7.      Cinamonas. Šis kvapnus, šilumą simbolizuojantis šventinis prieskonis geba aromatą paskleisti po visus namus. Anksčiau cinamonas buvo naudojamas kaip itin brangus šventinis prieskonis saldumynams, o šiandien be jo neįsivaizduojame nei vieno obuolių pyrago. Į Kūčių stalui kepamą pyragą taip pat reikėtų neužmiršti įdėti kardamono ir gvazdikėlių, kurie sustiprins šventinį aromatą.

8.      Kardamonas. Kardamonas – vienas iš pagrindinių prieskonių, kuriuo gardinamas vynas – krikščionybėje dažniausiai akcentuojamas gėrimas simbolizuoja Kristaus kraują. Šiltas kalėdinis vynas su prieskoniais neša žinią, kad Kristaus kraujas gyvas, jis prisikėlė tikinčiųjų širdyse, kuriose teka Dievo vaikų kraujas.

9.      Krapų sėklos. Krapai, kaip tradicinis prieskonis, buvo vartojami ir prieš Kristų, ir Kristaus laikais. Šiandien krapais gardinami įvairūs patiekalai, padažai. Krapais galite drąsiai gardinti ant Kūčių stalo esančią žuvį, paberti į salotas.

10.  Gvazdikėlis. Šis prieskonis dažnai buvo naudojamas vynui stiprinti, gėrimams dezinfekuoti, saldiems patiekalams. Gvazdikėlis ant Kūčių stalo gali patekti ne tik su karštu vynu, kuris taip pat gardinamas ir kardamonu, cinamonu, kadagiu bei muskatu, bet ir kepant meduolį ar imbierinius sausainius.

11.  Čiobrelis. Seniau čiobrelio šakele kartu su kitais prieskoniais gardindavo Kristaus vakarienės žuvį. Šiandien šis prieskonis persikėlė ir ant mūsų stalų. Čiobrelis tapęs tradiciniu lietuvišku prieskoniu, kurio arbata po gausios Kūčių vakarienės gerina virškinimą. Čiobrelis yra sveikatos simbolis, o jo šakelė su žiedais simbolizuoja sveikatą.

12.  Lauro lapai. Lauras – jėgos lapas. Jie išlaiko savo žalią spalvą ir vasarą, ir žiemą. Romos imperijos laikais nugalėtojus vainikuodavo būtent lauro lapų vainikais – amžinybės simboliu. Krikščionybėje baltas balandis su lauro vainiku simbolizuoja krikščionio kankinio dvasinę pergalę. Dėl savo universalumo lauro lapai savo vietą gali atrasti praktiškai bet kuriame patiekale, kuriame yra dedami pipirai ir druska.[:]

Pasaulyje pirmaujanti Danijos gamintoja „Fransgård“ kuriasi Lietuvoje

/Skiltyje: /Autorius:

Žemės ūkio, miškininkystės ir kelių sektoriui skirtą techniką gaminanti danų bendrovė „Fransgård“ žengia į Baltijos šalių rinką. Šią įmonę į Lietuvą pakvietė nauja ir naudota technika prekiaujanti Šilutės UAB „Eksporto gama“.

Kaip teigia bendrovės „Eksporto gama“ plėtros vadovas Edgaras Pužas, daugiau nei į 100 pasaulio šalių produkciją eksportuojanti bendrovė „Fransgård“ į Baltijos šalis nežiūrėjo kaip į perspektyvią rinką, tačiau šilutiškiams nuvykus į Daniją, papasakojus apie Lietuvos ūkininkų poreikius ir pareiškus norą bendradarbiauti, jie susidomėjo ir nusprendė pabandyti.

„Miškininkystės ir kelių priežiūros technika aktuali ne tik miškininkams ar kelininkams, ja naudojasi ir stambūs ūkininkai. Jie turi keliukus, kuriuos reikia periodiškai išlygini, nuo jų valyti sniegą. Ūkininkai, kurie turi miškus, juos nuolat retina, prižiūri, o tam įprasta technika ne visada pajėgi. Todėl ieškojome partnerių, kad galėtume išplėsti savo veiklą nuo pievų padargų iki miškų ir kelių priežiūros technikos, – teigia įmonės plėtros vadovas. – Neseniai buvau išbandęs „Fransgård“ techniką Švedijos ūkiuose. Kadangi patiko kokybės ir kainos santykis, nusprendėme susisiekti su įmonės atstovais dėl galimo bendradarbiavimo.“

„Fransgård“ yra viena iš pasaulyje pirmaujančių miškininkystės gervių gamintojų pasaulyje. Įmonė taip pat gamina šieno vartytuvus, grėblius, kombinuotus grėblius, kelių lyginimo greiderius, šienapjoves, šlaitines krūmapjoves, sniego pūstuvus. „Fransgård“ produkcija šiuo metu prekiaujama šešiuose žemynuose, daugiau nei 100 šalių. Daugiausiai produkcijos parduodama Kanadoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Eksportas sudaro 90 % įmonės pajamų.

„Pirmoji „Fransgård“ technika buvo skirta tik miško reikmėms, taigi visos detalės, metalo tvirtumas buvo renkami pagal aukštus miškų priežiūros standartus, kur dirbama ypač didelėmis apkrovomis. Vėliau įmonė pradėjo gaminti žemės ūkiui ir kelių priežiūrai skirtą techniką, kur naudojo tokio pat tvirtumo metalus“, – teigia E. Pužas.

„Eksporto gama“ taip pat yra vienintelis oficialus įgaliotasis gyvulininkystės ūkiams techniką gaminančios bendrovės „Strautmann“ atstovas Lietuvoje. „Eksporto gama“ parduoda naują, naudotą, remontuoja sugedusią techniką, prekiauja atsarginėmis dalimis.

Vaikų mityba: prieskoniai ir maisto balansavimas

/Skiltyje: /Autorius:
Vaikų mityba: prieskoniai ir maisto balansavimas

Vienas iš didžiausių rūpesčių auginant vaiką – jo mityba. Kaip turi atrodyti sveiko vaiko valgiaraštis? Kaip atžalą įtikinti valgyti daržoves, grūdines košes ar kitus sveikus patiekalus? Juk jis daug mieliau renkasi traškučius, saldainius ir kitus jam kvepiančius, tačiau dažnai nesveikus produktus. Kaip teigia vaikų gastroenterologas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, svarbiausia, kad vaiko mityba būtų visapusiškai subalansuota.

„Iki 18 metų vaiko virškinimo sistema auga ir vystosi. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota – kitaip gali nukentėti kasos funkcija. Nepilnavertės mitybos padarinių iš karto nesimato, jie išryškėja ateityje“, – teigia gydytojas.

Kalbėdamas apie maisto derinimą L. Labanauskas išskiria dvi pagrindines taisykles: augalinės ir gyvulinės kilmės maisto derinimas bei riebalų, angliavandenių ir baltymų balansas.

„Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai – tai ne tik mėsa. Gali būti žuvis, pienas, varškė ir t. t. Jie visi reikalingi. Tačiau jeigu tėvai dėl labai didelių įsitikinimų nenori duoti mėsos, tai gali neduoti, tačiau būtina išlaikyti proporcijas vartojant kitus gyvulinius maisto produktus. Viskas labai paprasta – trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai – augalinės kilmės. Suderinę tai pradedame skaičiuoti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Pritaikius šias dvi taisykles – sureguliuojama normali, klasikinė mityba, – teigia vaikų gastroenterologas. – Tėvai turėtų vadovautis šiomis taisyklėmis, o ne skaityti internete įvairias legendas, kaip kažkoks žaliavalgis valgė tik žolę ir išgijo, ar atvirkščiai – numirė per anksti. Čia yra tik žmonių pamąstymai. Nukrypimai nuo klasikinės mitybos gali duoti neigiamas pasekmes. Tačiau mes niekada nesakėme, kad nesilaikant klasikinės mitybos vaikas staiga mirs. Be abejo jis nemirs, jeigu suvalgys daugiau baltymų ar angliavandenių, tačiau subalansuota mityba padės jam geriau vystytis.“

Reikia mokyti maitintis

Kaip teigia gydytojas, svarbu vaikus mokyti valgyti taisyklingai, kad organizmas pasisavintų visas reikiamas medžiagas. Prieskonių „7 Ievos namai“ specialistė, žolininkė Ieva Jonaitienė teigia, kad šiam tikslui pasiekti puikiai pasitarnauja prieskoniai.

„Kai kalbame apie prieskonius, daugeliui jie asocijuojasi su Rytų virtuve, deginančiais, aštriais ir intensyviais skoniais. Tačiau prieskoniuose slypi visi 5 skoniai ir galybė poskonių. Juos sumaišius – paletė begalinė. Todėl negalima įvardinti prieskonio, kuris tiks visiems vaikams, kadangi visų vaikų skoniai skirtingi. Kas patiks vienam, nebūtinai tiks ir kitam, tačiau yra keletas pagrindinių skonių, kurie patinka daugeliui,“ – teigia I. Jonaitienė.

„Jeigu vaikas nevalgo ryžių – įdėkite ciberžolės. Tuomet jie tampa aukso spalvos, įgauna naują skonį ir kvapą. Vaiką traukia ne tik kvapas, bet ir spalva. Jei vaikas nenoriai valgo grūdų košės – pagardinkite ją švelniu prieskonių mišiniu „Panč masala“, kurį sudaro pankolis, gvazdikėliai, kuminas, juodgrūdė, juodosios garstyčios, ožragė. Pakaitinus ant aliejaus ir įmaišius šaukštą šių prieskonių į košę – ji vaikui taps kur kas patrauklesnė. Vištienos krūtinėlę, kaip ir įvairias košes, galima pagardinti cinamonu – jis ne tik patinka vaikams, bet ir turi įvairių naudingų savybių, – pasakoja prekės ženklą „7 Ievos namai“ valdančios UAB „Prieskonių ambasada“ vadovė. – Jeigu vaikas nemėgsta salotų, mišrainės, pagardinkite ją pakaitintomis ir sutrintomis pankolio bei krapų sėklomis – taip salotoms, mišrainėms suteiksite puikų aromatą. Pankolių sėklų naudą vaikams atspindi tai, kad seniau, kai mama neturėdavo pieno naujagimiui, jam buvo duodamas pankolio sėklų nuoviras. Salotoms taip pat galite naudoti pakaitintas ir susmulkintas sezamo, linų, juodgrūdės ar ispaninio šalavijo (chia) sėklas.“

Kaip teigia I. Jonaitienė, vaikams, kurie ryte nemėgsta valgyti kiaušinienės, kuri praturtinta naudingais gyvulinės kilmės baltymais, – ją galima paruošti su kvapniojo kario prieskonių mišiniu (jį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras, ožragė, saldžioji paprika, gvazdikėliai, juodieji pipirai, cinamonas). Kiaušinienė ne tik įgaus aromatą, bet ir taps vaikų mėgstamos, skaisčiai geltonos spalvos. Taip pat galima naudoti juodgrūdę, sezamo, linų sėklas.

„Tiesiog reikia bandyti įvairius prieskonius ir stengtis suprasti, kokie aromatai ir skoniai vaiką traukia“, – sako I. Jonaitienė.

Kaip rasti natūralų prieskonį

Renkantis prieskonius „7 Ievos namų“ įkūrėja rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų natūralumą, o tą dažniausiai išduoda kvapas.

„Pats prieskonių pakelis negali kvepėti įvairiais kvapais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinamas, kai išskleidžia savo eterinius aliejus. Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę, kaip prekybos centruose parduodamos sintetinės arbatos, kurių saldžiarūgštis kvapas riečia nosį. Prieskoniai turi kvepėti švelniai, silpnai, – teigia I. Jonaitienė. – Taip pat sintetiniai kvapikliai įprastai savo kvapą praranda vos tik pradėjus juos virti – jie žūsta, dingsta. O verdant natūralų prieskonį jo kvapas turi tik stiprėti.“