Degalinių tinklas „Stateta Card“ Lietuvoje šiemet augo dvigubai

/Skiltyje: /Autorius:

Bendradarbiavimas su partneriais ir atidarytos naujos degalinės per metus degalinių tinklą, kuriame aptarnaujamos „Stateta Card“ kortelės, išaugino beveik du kartus – dabar tinklą sudaro 58 degalinės, jis patenka į Lietuvos degalinių didžiausių tinklų penketuką.

Degalų korteles „Stateta Card“, kurios vienija lietuviško kapitalo degalines, prieš dešimtmetį įsteigė UAB „Stateta“. Bendrovės generalinio direktoriaus Karolio Stasiukyno teigimu, nedidelius, dažniausiai regioninius, degalinių tinklus sujungianti degalų kortelė ypač patraukli mažoms ir vidutinėms šalies bendrovėms, kurioms siūlomi ypač lankstūs sprendimai, suteikiamos įvairios nuolaidos. „Stateta Card“ tinklas yra ir atsvara prieš šalyje vyraujančius užsienio degalinių tinklus.

„Prie sistemos prisijungiant naujiems klientams ir augant senųjų poreikiams ieškojome partnerių, kurie padeda sustiprinti mūsų pozicijas įvairiuose šalies regionuose. Planuojame korteles „Stateta Card“ aptarnaujančių degalinių tinklą plėsti iki 100. Matome, kad tokio dydžio tinklas Lietuvoje būtų optimalus, nes pasiektų visus šalies kampelius, – sako K. Stasiukynas. – Partnerių ieškome atsižvelgdami į strategiškai patogią degalinės vietą, o taip pat degalų kainas ir jų siūlomą kokybę.“

Kaip teigia šią vasarą „Stateta Card“ tinklo nariais tapusių degalinių „Kvistija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Eidimtas, jie prie tinklo prisijungė siekdami pritraukti naujų klientų bei išplėsti aptarnavimo geografiją neinvestuodami į naujas degalines.

„Toks bendradarbiavimas naudingas ne tik todėl, kad savo degalinėse sulaukiame naujų klientų, kurie atvyksta su „Stateta Card“ kortelėmis, bet ir suteikiame galimybę mūsų klientams piltis kurą degalinėse „Stateta“. Toks bendradarbiavimas nereikalauja didelių investicijų, tačiau naudingas abiem šalims, o svarbiausia – mūsų klientams“, – teigia V. Eidimtas.

Kortelės „Stateta Card“ aptarnavimo plėtra vykdoma ne tik su partnerių pagalba, bet ir atidarant naujas degalines. Per trejus metus jų skaičius taip pat padvigubėjo – nuo 3 iki 6. Viena jų atidaryta Vilniuje. 2017 m. III ketvirtį nauja degalinė bus pastatyta Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, drauge su „Statetos“ verslo centru. Jau išduota beveik 10 000 degalų kortelių „Stateta Card“, kuriomis naudojasi apie 2000 Lietuvos įmonių.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme degalų tiekimo sutartį su „Neste“. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.

Degalų kortelės „Stateta Card“ taip pat aptarnaujamos ir daugiau kaip 1000 degalinių Lenkijoje, Baltijos ir NVS šalyse. „Stateta“ atnaujino bendradarbiavimo sutartį su vienos pirmaujančių pasaulyje naftos gamintojų „Kuwait Petroleum Corporation“ atstovais Lietuvoje UAB „State Port Group“, kurie transporto ir logistikos įmonėms suteikia galimybę Vakarų Europoje degalus piltis daugiau kaip 600 degalinių be PVM, susimokėti mokesčius už kelius, susigrąžinti PVM ir akcizo mokesčius, kurie gali sudaryti iki 30 % degalų kainos.

Lietuvos vežėjams – naujos galimybės taupyti Vakaruose

/Skiltyje: /Autorius:

Vienai didžiausių naftos kompanijų pasaulyje „Kuwait Petroleum International“ priklausančios įmonės „International Diesel Service“ (IDS) brandžių rinkų komercijos vadovas Lietuvoje susitiko su šalies vežėjais, domėjosi transporto įmonių veiklos tendencijomis ir pristatė IDS Q8 kuro kortelių naujienas bei galimybes taupyti.

IDS atstovas Hector Fernandez ypač domėjosi, kaip transporto įmonėms sekėsi persiorientuoti į Vakarų Europos ir kitas rinkas po paaštrėjusių santykių su Rusija.

„Svečiui buvo įdomu išsiaiškinti, kaip didelei daliai Lietuvos transporto įmonių, dėl pasikeitusios situacijos Europoje ir santykių su Rusija, veiklą pavyko sėkmingai ir operatyviai perorientuoti į Vakarus, – teigia kuro korteles IDS Q8 Lietuvoje aptarnaujančios įmonės „State Port Group“ vykdančioji direktorė Jurgita Šiaudinienė. – Nors Lietuva nedidelė, bet, palyginti su kitomis Europos šalimis, mes turime daug transporto ir logistikos įmonių – daugiau kaip 7600, – todėl IDS mūsų rinka ypač įdomi.“

IDS brandžių rinkų komercijos vadovas taip pat pristatė atnaujintą IT sistemą ir naujas IDS Q8 kuro kortelių paslaugas, kurios leidžia ne tik daugiau sutaupyti, bet ir sustiprino saugumą. IDS Q8 kuro kortelėmis besinaudojančios įmonės gali sutaupyti apyvartinių lėšų, nes turi galimybę kurą piltis be PVM mokesčio, apmokėti už kelius Europoje, atidėti mokėjimą už degalų sąskaitas iki 90 dienų ar pasinaudoti nauja, apyvartines lėšas atlaisvinančia, paslauga – sąskaitų faktoringas. Taip pat galima susigrąžinti ne tik PVM, bet ir akcizo mokestį, pvz., iš Belgijos – iki 0,11 Eur/l. Dalis transporto įmonių nežino apie tokią galimybę ir praranda įmonės lėšas.

„Susitikimuose IDS atstovas ypač akcentavo padidintą kuro kortelių IDS Q8 sistemos saugumą. Viena iš naujovių – naujos kartos degalų kortelėse įmontuotas lustas neleidžia nukopijuoti kortelių, todėl įmonės apsaugotos nuo kuro vagysčių, – teigia „State Port Group“ vykdančioji direktorė. – IDS bene vieninteliai turi realiu laiku veikiančią interneto sistemą, kuri vieningame tinkle jungia daugiau kaip 600 degalinių Vakarų Europoje. Atnaujintoje IDS Q8 interneto sistemoje įmonės gali peržiūrėti ir kontroliuoti visus veiksmus su kortelėmis, pvz., pavogtą kortelę užblokuoti, o ši informacija visas degalines pasiekia akimirksniu. Palyginti kitose sistemose kortelės blokavimas gali trukti iki paros. Sistemoje taip pat galima pasirinkti kuro limitus, tam tikras degalines, kuriose įmonės vairuotojai gali piltis kurą, taip dar labiau užtikrinant kortelių saugumą.“

„State Port Group“ suteikia galimybę už kurą atsiskaityti viename iš pirmaujančių degalų kortelių tinklų Europoje IDS, kuris vienija daugiau kaip 600 degalinių 18-oje Europos šalių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Ukrainoje Vengrijoje, Vokietijoje.

VMI pakeitimai Klaipėdos verslininkus gąsdina ir neramina

/Skiltyje: /Autorius:

Dalis Klaipėdos verslo atstovų šiandien sulaukė netikėtumo – jie pirmą kartą sužinojo, kad nuo 2017 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės pateikti vieną SAF-T rinkmenos failą, kuriame bus analitinės ir sintetinės apskaitos duomenys, o, prieš siunčiant, šiuos duomenis galės įvertinti ar patikrinti tik turintys IT žinių arba specializuotą programinę įrangą. Ši staigmena jų laukė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojame renginyje, kurio pagrindinė tema – šiemet spalį ir kitų metų sausį įsigaliosiantys mokesčių administravimo reikalavimai.

Nuo šių metų spalio Lietuvos įmonės VMI sistemoms elektroniniu būdu turės pateikti sąskaitas faktūras ir važtaraščius. Sąskaitas faktūras posistemiui i.saf reikės teikti kartą per mėnesį, o važtaraščius posistemiui i.vaz kaskart prieš išvežant prekes. Nors įstatymo pataisos pradės galioti po beveik 4 mėnesių, ne visi informacijos pateikimo būdai techniškai aprašyti, nes VMI dar nepradėjo sistemos programavimo darbų.

Dar viena naujovė – nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrovės, kurių 2015 m. apyvarta viršijo 8 mln. Eur, turės teikti tarptautinius SAF-T reikalavimus atitinkančius duomenis.

Seminare įstatymo pakeitimus pristatė ir į susirinkusių verslininkų klausimus atsakė VMI specialistai, o praktinius duomenų perkėlimo į elektroninę erdvę sprendimus nagrinėjo apskaitos ir verslo valdymo sistemas kuriančios UAB „Prototechnika“ ekspertai.

„Klausdami apie duomenų perdavimą posistemiams i.saf ir i.vaz, verslininkai domėjosi praktiniais aspektais, pavyzdžiui, ar teikiant sąskaitas faktūras bus galima pateikti vieną dokumentą ar du. Tačiau daugiausiai nerimo kilo pradėjus kalbėti apie SAF-T reikalavimus. Šie reikalavimai iš esmės paveiks įmonių apskaitos ir duomenų valdymo principus, nes verslas turės į vieną failą surinkti viso mokestinio laikotarpio analitinės ir sintetinės apskaitos duomenis. O tai yra sudėtinga. Be to, kol kas nėra VMI informacinės sistemos, su kuria galima būtų patikrinti, ar įmonės sistema duomenis pateikia tinkamai“, – sako renginyje pranešimą skaitęs „Prototechnikos“ direktorius Kęstutis Skukauskas.

Anot jo, SAF-T reikalavimų įgyvendinimas daugiausiai iššūkių kels toms bendrovėms, kurios turi ne vieną verslo sistemą, pavyzdžiui, naudoja skirtingų gamintojų apskaitos, gamybos, sandėlio ir transporto sistemas. Reikės užtikrinti, kad šios sistemos sugeneruotų vieną bendrą SAF-T failą, kuriame būtų ir sintetinė, ir analitinė apskaita.

„Mokesčių administravimo įstatymo pataisos verslui yra itin aktualios. Tai rodo ir seminaro dalyvių skaičius – susirinko daugiau kaip 64 verslininkai, atstovaujantys 46 Klaipėdos regiono įmones. Klaipėdai tiek dalyvių seminare – iš tiesų daug“, – sako seminarą organizuojančių Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

K. Skukauskas sveikina valstybės iniciatyvą mokesčių administravimą perkelti į elektroninę erdvę, nes visas modernusis pasaulis juda šia linkme: standartizuoja apskaitą, jos administravimą, atsisako popierinių dokumentų.

„Tačiau laiko liko mažai, o darbų daug – VMI turi sukurti sistemą, ją išbandyti ir užtikrinti, kad ji veiktų, o verslas turi susitvarkyti savo techninę sprendimo dalį. Džiugu, kad bendrovės pradėjo aktyviai domėtis šia tema ir pokyčiams nori pasiruošti iš anksto“, – teigia „Prototechnikos“ direktorius.

APIE UAB „PROTOTECHNIKĄ“

UAB „Prototechnika“ jau 25 metus kuria informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui, aktyviai vykdo mokslinę ir tiriamąją veiklą. Bendrovė turi daugiau kaip 1000 verslo klientų, su jos sprendimais kasdien dirba daugiau kaip 4000 vartotojų. Bendrovės diegiamų „Skaitos“ programų šeimą sudaro įvairios buhalterinės apskaitos, personalo, verslo, gamybos, sandėlių valdymo ir optimizavimo programos.

NUOTRAUKŲ GALERIJA: https://www.dropbox.com/sh/ep45xvqlr4u8mqa/AADpXA7ymNLKH0ZqjyIoJIXga?dl=0

IT sektorius Lietuvai gali sukurti dešimteriopai didesnę naudą

/Skiltyje: /Autorius:

Šalies informacinių technologijų sektorius dažnai linksniuojamas kaip nuolat augantis, pritraukiantis užsienio investicijas, nešantis naudą ne tik jame dirbantiems, bet ir valstybei. Tačiau IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius Vytautas Vaškevičius teigia, kad nauda būtų kur kas didesnė, jei šalies IT resursai būtų nukreipiami kiek kita linkme, nei dabar – link gamybos.

Anot V. Vaškevičaus, visas informacinių technologijų įmones Lietuvoje, pagal jų sukuriamą vertę, galima skirstyti į 3 grupes: užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir lietuviško kapitalo IT produktų gamintojai. Nors visos šios įmonės dirba tame pačiame IT sektoriuje, tačiau jų nauda Lietuvai ir jos bendrajam vidaus produktui (BVP) – skirtinga.

„Iš šių trijų grupių įmonių Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai prie Lietuvos BVP prisideda tik IT specialistams mokamu darbu užmokesčiu bei įvairiais sumokamais mokesčiais, kuriuos moka ir kitos IT įmonės. Visas šių įmonių pelnas, dažnai vadovų ir kitų aukščiausių specialistų darbo užmokestis, sukuriama pridėtinė vertė – nukeliauja į užsienį, į tą valstybę, kurioje yra pagrindinė įmonės būstinė“, – teigia V. Vaškevičius.

Skirtingai nei užsienio kapitalo įmonių padaliniai, pvz., paslaugų centrai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir IT produktų gamintojai Lietuvos BVP augina ne tik per IT specialistų darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius, bet ir kitais būdais.

„Lietuviško kapitalo IT įmonės prie Lietuvos BVP prisideda ir per vadovų, administracijos, rinkodaros, pardavimo bei kitų specialistų darbo užmokestį, taip pat įmonių pelnas lieka Lietuvoje. Tiesa, palyginti lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjus ir IT produktų gamintojus, pirmųjų sukuriama pridėtinė vertė ne visada lieka Lietuvoje, tai priklauso nuo užsakovo, – teigia „Sekasoft“ direktorius. – Tačiau didžiausią įtaką Lietuvos BVP gali padaryti įmonės vertė, jei ji parduodama.“

Palyginti santykinai, lietuviško kapitalo paslaugų tiekėjai ar produktų gamintojai Lietuvos BVP augina 5–12 kartų daugiau nei užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai. Pateiktose lentelėse matyti, kad mažiausiai Lietuvai naudingi užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, pvz., paslaugų centrai, o daugiausiai naudos specialistams, bendrovių savininkams ir šalies biudžetui duoda lietuviško kapitalo IT paslaugų tiekėjai ir produktų gamintojai bei eksportuotojai (lentelėje skaičiai santykiniai).

„Lietuvos BVP auginti reikia ne siekiant prisitraukti kuo daugiau užsienio kapitalo įmonių padalinių į Lietuvą, kurie dažniausiai kuriasi ten, kur yra pigiausia darbo jėga, ir už kelių metų gali pasitraukti į kitą, pigesnę rinką, pvz., Baltarusiją, Ukrainą ar Indiją, bet skatinant jaunus ir iniciatyvius specialistus kurti įmones Lietuvoje, kurios teiktų paslaugas ir kurtų konkurencingus pasaulio rinkoje produktus Lietuvoje bei juos parduotų užsienyje“, – sako V. Vaškevičius.

UAB „Sekasoft“ – daugiau kaip 20 m. patirtį turinti įmonė, kurianti ir diegianti organizacijos skaitmeninio turinio, procesų ir dokumentų valdymo sprendimus, naudodama pasaulyje pripažintas technologijas.

Išrinktos geriausiai moksleivių ir studentų valdomos įmonės

/Skiltyje: /Autorius:

Trečiadienį įvyko 20-oji Verslo praktinio mokymo firmų mugė, kurioje savo valdomas imitacines įmones, jų prekes ir paslaugas pristatė daugiau kaip 300 Lietuvos moksleivių ir studentų. Verslo įmonių ir Lietuvos VPMF tinklo bei „Simulith“ centro atstovų komisija išrinko geriausias mugės bendroves.

 Verslo praktinio mokymo firmos (VPMF) – tai mokyklose, kolegijose ir kitose švietimo įstaigose veikiančios imitacinės bendrovės, kurias valdo moksleiviai ir studentai. Joms vadovaujama kaip tikroms verslo įmonėms: su realia verslo vystymo tvarka, laikantis ekonominių taisyklių, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų. Pagrindinis VPMF skirtumas nuo įprastos įmonės — jos veikloje nenaudojami realūs pinigai ir prekės.

Mugėje buvo prekiaujama imitaciniais dailės, floristikos, kulinarijos, konditerijos, pieno ir kt. gaminiais, o taip pat papuošalais, drabužiais bei turizmo, fotografavimo, reklamos ir kt. paslaugomis. Auksinėmis mugės firmomis tapo turizmo paslaugas siūlanti VPMF „Vilionė“ (Vilniaus kolegija), kelionių agentūra „Turistlandija“ (Kauno kolegija), interjero prekėmis prekiavęs „Interjeras“ (Utenos kolegija), moteriškais drabužiais ir aksesuarais prekiavusi „Vigora“ (Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla), aktyvių pramogų organizatorius „Ateitis“ (Klaipėdos turizmo mokykla), apdailos ir aplinkotvarkos darbų bei medinių gaminių „Statinga“ (Vilniaus statybininkų rengimo centras). Mugės metu daugiausiai klientų pritraukė ir didžiausią apyvarą pasiekė gėlių puokštėmis prekiaujanti VPMF „Siurprizas“.

Verslo įmonių atstovų komisija, kurią sudarė UAB „Davijura“, „Grūda“, „Super You“, „Inreal valdymas“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, „Mezon“ internetas, prekybos tinklų „L‘Occitane“ ir „Mart Inn“ bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai, vertino imitacinių įmonių komunikabilumą, komandinį darbą, novatoriškumą, naudos pateikimą vartotojui, vaizdingumą, stendo išskirtinumą ir kt. savybes. Kaip teigia, Evaldas Račkauskas, vienas iš komisijos narių, Lietuvos radijo ir televizijos centro, „Mezon“ interneto pardavimo vadybininkas, šiame renginyje susirenka jauni, iniciatyvūs žmonės.

„Renginyje pamatėme daug perspektyvių studentų ir moksleivių, kurie bus gerais verslininkais. Ši mugė puiki vieta jiems atsiverti, atskleisti savo potencialą, įgyti praktikos. Nors šią minutę jie mokosi ir studijuoja, tačiau darbas imitacinėje įmonėje puikus pasirengimas šuoliui vystant realaus verslo idėją“, – teigia E. Račkauskas, kuris 2014 m. išrinktas vienu iš geriausių vadybininkų.

Kaip teigia Vilniaus kolegijos „Simulith“ centro vedėja Rima Bačiulytė, verslo praktinio mokymo firma – tai būdas susipažinti su realių įmonių veikla.

„Šiose įmonėse moksleiviai ir studentai supažindinami su realiose bendrovėse vykstančiais verslo procesais, mokomi bendrauti, vesti derybas ir t. t. Bendro lavinimo mokyklų, kuriose veikia tokia įmonė, moksleiviai, padirbėję įvairiuose skyriuose, pvz., Gamybos, Rinkodaros, Finansų, gali lengviau nuspręsti, ką jie nori studijuoti. Studentai – gilina žinias pagal pasirinktą specialybę ir įgyja pirmosios darbo patirties“, – teigia R. Bačiulytė.

Renginį vedė Laurynas Šimkus – vienas iš tokios mugės sėkmės pavyzdžių. Jis 2014 m. buvo išrinktas geriausiu VPMF mugės vadybininku. Dabar jis dirba renginių vedėju bendrovėje „Trys karaliai“. Veikla vienoje iš VPMF įmonių jam padėjo po studijų lengviau įsilieti į darbo rinką.

„Imitacinėje įmonėje pardavimo vadybininku dirbau metus. Toje pačioje įmonėje išbandžiau ir kitas specialybes, bet labiausiai patiko pardavimai ir pirkimai. Baigęs studijas pradėjau dirbti reklamos agentūroje pardavimo vadybininku. Kadangi su visais įmonėje vykstančiais procesais jau buvau susipažinęs VPMF, tai pirkimai ir pardavimai nebuvo naujiena, dirbti realioje įmonėje buvo daug lengviau“, – teigia L. Šimkus.

Kiekvienais metais mugė organizuojama skirtinguose miestuose. Taip su šia koncepcija gali susipažinti skirtingų regionų verslininkai, švietimo atstovai. Lietuvoje veikia 52 verslo praktinio mokymo firmos. Kasmet jose praktines žinias gilina apie 2500 mokinių, studentų ir suaugusiųjų. Pasaulyje šioje programoje dalyvauja 42 šalys, kuriose veikia apie 7500 firmų, jose kasmet „dirba“ apie 230 tūkst. būsimų specialistų.

Rīgā būs apskatāma viena no pasaulē videi draudzīgākajām krāsnīm

/Skiltyje: /Autorius:

Starptautiskajā izstādē Māja I 2016, kas no 10. – 13.martam norisināsies Ķīpsalas izstāžu centrā, Norvēģu čuguna krāsniņu un kamīnu ražotājs Jøtul iepazīstinās ar vienu no pasaulē ekoloģiskākajām krāsnīm un modeli, kas saņēmis prestižo Red Dot dizaina balvu.

„Ilgstspēja un draudzīgums pret vidi vienmēr ir bijušas uzņēmuma prioritātes. Nemitīgais darbs pie inovācijām palīdzējis radīt Jøtul F 520 – krāsni, ko varam dēvēt par ekoloģiskāko pasaulē. Tās unikālā konstrukcija nodrošina to, ka degšanas procesā radušās cietās daļiņas, kas parasti nokļūst vidē, atgriežas degšanas sistēmā un sadeg līdz minimālam apjomam. Līdz ar to krāsns dūmenis vidē izdala 0,07% oglekļa monoksīda (CO), kas ir ievērojami mazāk, salīdzinot ar tirgus analogiem. Salīdzinot ar vecāko paaudžu krāsnīm, šis apjoms ir pat desmit reižu mazāks,“ stāsta Jøtul pārstāvis Baltijas valstīs Vītauts Misjūns.

Jøtul izmantotais čuguna materiāls ir pietiekami izturīgs, lai kalpotu vairākām paaudzēm, turklāt tas ir 100% otrreizēji pārstrādāts un pārstrādājams. Uzņēmuma pielietotā tīrās sadegšanas tehnoloģija nozīmē, ka līdz pat 90% dūmos esošo gāzu un cieto daļiņu tiek pārveidotas par siltumu. Izmešu daudzums ir minimāls, jo krāsns izmantotā enerģija dūmu vietā rada siltumu. Šīm krāsnīm ir arī ievērojami mazāks malkas patēriņš – pat līdz 50%, salīdzinot ar vecākas paaudzes produktiem.

Izstādes apmeklētāji varēs aplūkot arī krāsni Jøtul F 305, kas apbalvota ar vienu no visaugstāk novērtētajām industriālā dizaina balvām Eiropā – Red Dot. Jøtul kļuva par vienu no produktiem, kas izplenījās atzinību 5000 dizaina produktu konkurencē. Šī īpašā dizaina krāsniņa ir ieguvusi arī Norvēģijas dizaina padomes pasniegto Dizaina izcilības balvu 2015 (Design Excellence Award), kā arī tikusi nominēta tās Dizaina izcilības goda apbalvojumam. Jøtul F 305 dizainu radījuši Norvēģu dizaineri Torbjerns Andersens (Torbjørn Anderssen) un Espens Volls (Espen Voll). Viņu devīze – lieliskus produktus var radīt, attīstot tradīcijas, bet īpašus – tās laužot, palīdzējusi sasniegt dizaina izcilību arī Jøtul.

Izstādē Māja I 2016 Ķīpsalā Jøtul atradīsies pirmajā zālē, 29. stendā. Izstāde norisināsies no 10.līdz 13.martam.

Par Jøtul
Jøtul ir viens no Norvēģijas vecākajiem industriālajiem uzņēmumiem un pašlaik viens no vadošajiem čuguna krāsniņu un kamīnu ražotājiem pasaulē. Tā pirmsākumi meklējami pirms vairāk nekā 160 gadiem – 1853.gadā, kad tirgotājs Olufs Onsums nodibināja čuguna izstrādājumu ražošanas uzņēmumu Kværner Brug. Čuguna krāsnis bija viens no tā būtiskākajiem produktiem. Jau turpmāko 17 gadu laikā uzņēmums kļuva par vienu no lielākajiem nozares pārstāvjiem Norvēģijā. Pašlaik Jøtul produkti tiek pārdoti 43 valstīs sešos kontinentos. Jøtul AS galvenā mītne un uzņēmuma lielākā rūpnīca, kas nodarbina vairāk nekā 400 darbinieku, atrodas Fredrikstadē. Jøtul krāsnis tiek ražotas Norvēģijā, Atra – Francijā, Scan – Dānijā. Vairāk nekā 75% apgrozījuma tiek eksportēti uz pasaules tirgiem.

7 prieskoniai-afrodiziakai Valentino dienai

/Skiltyje: /Autorius:

Afrodiziakas –  tai, kas sukelia aistrą mylėti. Afrodiziakais gali būti kvepalai, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, vynas – visa, kas gali pažadinti aistrą. Vieni seniausių žmonėms žinomų afrodiziakų – prieskoniai.  Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 7 prieskonius-afrodiziakus, kurie jūsų ruoštai vakarienei suteiks ypatingą kibirkštį.

1. Dašis – vienas pirmųjų Europoje naudotų afrodiziakų. Jis buvo naudojamas ne tik vietoje pipirų, bet ir kaip priemonė seksualiniam potraukiui didinti. Dašis buvo nesvetimas ir Lietuvos dvaruose. Šį ingredientą didikai naudojo meilės reikaluose, lankydamiesi žmonos (ir ne tik) pataluose. Dašio kartumas didindavo jų galimybių amplitudę. Dėl šios priežasties dašio žvėrienos patiekaluose negailėdavo ir vakarienę savo vyrui ruošdavusios moterys. Jį taip pat galima naudoti daržovių patiekalams, gaminant veršieną ar paukštieną.

2. Cinamonas. Tai vienas iš seniausiai Egipte naudojamų prieskonių-afrodiziakų, kuris kurstė faraonų aistrą net ir po mirties. Cinamono lazdeles dėdavo į turtingųjų kapus šalia apeiginių daiktų. Viduramžiais, kai Venecijoje klestėjo prieskonių prekyba, Venecijos karnavalo metu cinamono kvapas sklandydavo ore. Jis pabrėžė aukštą kilmę, prabangą ir visuomenės padėtį. Venecijos kaukių karnavale kartu su nėriniais, perlais, plunksnomis, šilkinėmis kojinėmis ir pirštinėmis, cinamonas buvo viena iš aprangos dalių, kuri kurstydavo intriguojančią naktį. Cinamoną rekomenduojama dėti į vištienos patiekalus, pyragus, ledus. Taip pat jo galima įmaišyti į kavą.

3. Vanilė – prieskonių karalienė. Kvepianti vanile moteris sužadina aplink esančiųjų teigiamas emocijas ir sustiprina vyriškas galias. Vanilė kvepia itin gundančiai, svaiginančiai, saldžiai apkartusiu aromatu. Vanilę senovės actekai piešiniuose vaizdavo kaip su kavos pupelėmis vartojamą afrodiziaką, kuris teigiamai veikia dvasinę žmogaus būseną, slopina stresą, guodžia, ramina, suteikia saldžios palaimos jausmą. Kvapnioji vanilės ankštis, išskirdama savo kartumą, suteikia itin malonaus aromato saldiems kepiniams, kremams, pudingams ir ledams.

4. Aitriosios paprikos. Actekai, inkai ir majai vartojo aitriąsias paprikas kaip maistą ir vaistą. Kraujotakos gerinimui jie ruošdavo čili viralą su cukranendrėmis ir kakava. Aitriųjų paprikų įkaitintas kraujas suteikia kūnui šildantį jausmą nuo gomurio iki pirštų galiukų. Liežuvį deginantis ir kūną bei sielą kaitinantis skonis tinkamas gardinti mėsos ir žuvies patiekalus. Aistros ir energijos vakarui gali suteikti ir kava arba šokoladas su šiuo prieskoniu.

5. Juodasis pipiras – bene dažniausiai naudojamas prieskonis kasdieninėje virtuvėje. Romėnai ypatingai žavėjosi juoduoju pipiru: jį naudojo ne tik mėsai gardinti, bet ir visoms ligoms, tarp kurių buvo ir lytinis šaltumas, gydyti. Juodasis pipiras taip pat buvo vienas iš pagrindinių vyno pagardų, suteikiantis svaiginančiai deginančio skonio. Pipirą rekomenduojama naudoti mėsos patiekalams, padažams, marinatams.

6. Imbieras – vyriškas afrodiziakas, išblaškantis nerimą, padedantis subalansuoti mintis ir suteikiantis energijos visai dienai (arba vakarui). Į Viduržemio jūros regioną kartu su arabų pirkliais imbieras atkeliavo 700 m. pr. Kr. Šamanai imbiero šaknį naudodavo transo apeigoms. Švelnus imbiero aštrumas, kąsdamas gomurį, priverčia varinėjamą kraują sušildyti visą kūną ir taip sustiprinti vyrišką libido energiją. Imbierą rekomenduojama dėti į mėsos, žuvies patiekalus, duoną, kepinius ar padažus.

7. Šafranas – krokų žiedų piestelės – ne veltui yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Daugelio jis vadinamas stipriausiu afrodiziaku. Romos imperijos laikais, siekiant sukelti kuo didesnę aistrą, patalynė, kurioje jaunavedžiai praleisdavo pirmąją povestuvinę naktį, būdavo įtrinama šafranu, apibarstoma lelijų ir šafrano žiedlapiais. Šafrano vandenyje taip pat būdavo skalbiamas jaunosios veido šydas. Norint sustiprinti seksualinę energiją šafranu gardintas maistas ir vynas buvo vartojamas Romos puotose. Šafrano piestelėmis galima suintensyvinti įvairius alkoholinius gėrimus: šampaną, vyną, brendį, viskį ar saldų likerį. Jį taip pat galima sumalti su kavos pupelėmis – taip kava dar labiau tonizuos, suteiks energijos.

Specialistai perspėja – smogas mus nuodys ilgai

/Skiltyje: /Autorius:

Kaskart prasidėjus šildymo sezonui Aplinkos apsaugos agentūra skambina pavojaus varpais – oro tarša miestuose ir gyvenvietėse viršija normas. Žiemą daug kietųjų dalelių išskiria gyventojų kūrenami technologiškai pasenę židiniai ir malkinės krosnelės. Pasaulyje ši problema sprendžiama paprastu, bet efektyviu būdu – orą teršiančius šildymo prietaisus skatinama keisti ekologiškais kompensuojant dalį naujų krosnelių įsigijimo išlaidų.

Oro taršą analizuojantys specialistai skaičiuoja, kad, pvz., šiemet sausio pradžioje atšalus orui netinkamu kuru ir įranga šildomi namai aplinkos taršą miestuose padidino 1,5 ir daugiau kartų. Vilniaus senamiestyje ir be prietaisų buvo galima „užuosti“, kad oro tarša ypač padidėjo, o prietaisai fiksavo, kad mes kvėpuojame oru, kuriame kietųjų dalelių koncentracija buvo 80–150 µg/m³ (Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta vidutinė kietųjų dalelių metų vidutinė koncentracija – 20 µg/m³).
Todėl šildymo prietaisų atnaujinimas – viena iš efektyvių priemonių išsaugoti miestų orą švarų. Krosnelių atnaujinimo sistema sėkmingai veikia Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse. Prie tokių projektų prisideda ir krosnelių gamintojai. Pavyzdžiui, Danijoje „Scan“ krosneles ir židinius parduodanti bendrovė prie valstybės kompensuojamų 2 000 Danijos kronų (apie 260 Eur) prideda dar tiek pat kompanijos lėšų, taigi, seną malkinę krosnelę keičiančiam pirkėjui naujas šildymo įrenginys kainuoja 520 Eur pigiau. Norintieji gauti šią kompensaciją turi įvykdyti tik dvi sąlygas – turėti seną krosnelę ir ją pakeisti sertifikatus atitinkančia ekologiška krosnele.
„Senosios kartos krosnelėse (paprastai gamintose iki XXI a.) kuras nesudega efektyviai – malkų kūrenti reikia daugiau, šilumos akumuliuojama mažiau, o tarša yra iki 15 kartų didesnė palyginti su naujosios kartos krosnelėmis, – sako Vytautas Misiūnas, norvegiškų krosnelių gamintoją „Jotul“ atstovaujančios UAB „Tolvita“ pardavimų vadovas. – Technologijos sparčiai tobulėja. Prieš kelerius metus buvo normalu, kad kietu kuru kūrenamos krosnelės į aplinką išskirtų iki 15 mg kietųjų dalelių. Šiandien moderniose krosnelėse įdiegta uždaro degimo sistema užtikrina, kad malkinė krosnelė ar židinys į orą išskirtų vos 2 mg kietųjų dalelių. Šios krosnelės 90 proc. dujų ir dalelių dūmuose paverčia šiluma. Todėl jos ne tik saugo aplinką, bet ir šildo efektyviau.“
Krosnelių ir židinių degimo kokybę Europos Sąjungoje nustato CE reglamentai. Bet yra šalių, turinčių ir vietinius reglamentus, pavyzdžiui, Vokietija – TUV, Norvegija – SINTEF, Lietuva – STR. Skandinavijos šalyse labai vertinamas žaliosios gulbės (Green Swan) ženklas.
„Gyvenvietėse ar didmiesčių senamiesčiuose šildymo laikotarpiu pakanka įkvėpti oro ir be specialių matavimo prietaisų jaučiame – čia kūrenama kietuoju kuru. Oro taršai įtakos turi ne tik, kokiu židiniu ar krosnele šildomas būstas, bet ir šių įrenginių bei dūmtraukių priežiūra, kuro kokybė. Ne paslaptis, kad gyventojai apie naują krosnelę pagalvoja tik tada, kai žiežirbos ima lakstyti pro nesandarią konstrukciją, o kaminus ima valyti, kai susikaupę suodžiai pradeda kristi gabalais ar užsiliepsnoja“, – sako V. Misiūnas.
Pasak „Tolvitos“ specialisto, norėdami išspręsti oro taršos problemą turime veikti kompleksiškai: pritaikyti daugelyje šalių sėkmingai veikiantį kompensacijų mechanizmą, skatinti gyventojus tinkamai prižiūrėti ugniakurus bei valyti dūmtraukius. Tačiau tam reikia ir politinės valios, ir gyventojų savimonės.

Būsto pirkėjams siūlo nemokamą šildymą

/Skiltyje: /Autorius:

Vieneri metai be sąskaitų už šildymą ­– tokį pasiūlymą naujų butų pirkėjams pateikė Vilniaus bendrovė „Didžioji statyba“, plėtojanti NT projektą „Pylimėliai“.  Bendrovės vadovas Raimondas Baikauskas sako, kad tokia akcija siekiama parodyti, koks nebrangus yra geoterminis būsto šildymas.

Šiuo metu sąskaitos Vilniuje už vidutinio dydžio buto šildymą siekia apie 40 eurų už mėnesį. Orams atšalus, ši suma gali išaugti iki 60–80 eurų per mėnesį, o modernus geoterminis šildymas gerokai pigesnis.

„Norime parodyti, koks pigus ir modernus yra geoterminis šildymas. Tad visiems pirkėjams, kurie Antakalnyje plėtojamame „Pylimėlių“ projekte butą įsigis iki pavasario, apmokėsime vienerių metų šildymo ir karšto vandens ruošimo mokesčius“, – sako R. Baikauskas.

Siurbia šilumą iš žemės

Žemės gilumose nuolat kaupiasi saulės spinduliuojama šiluma, o geoterminiai šilumos siurbliai tą šilumą iškelia į paviršių, kur ji panaudojama būstui šildyti.

„Iš esmės vyksta šiluminės energijos perkėlimas iš vienos vietos į kitą – toks procesas daug pigesnis nei tradiciniai šildymo būdai. Su dabartinėmis geoterminio šildymo technologijomis 1 kilovatas elektros energijos sukuria apie 4–5 kilovatus šilumos“, – skaičiuoja 20 metų statybų patirtį turintis pašnekovas.

R. Baikauskas pabrėžia ir kitą privalumą – tokio šildymo kainos stabilumą. Šildantis geoterminiu būdu galima būti ramiam, kad kainos nesvyruos nei dėl kintančios kuro pasiūlos, nei dėl geopolitinių veiksnių. Viskas, kuo reikia pasirūpinti – elektrinis varikliukas, kuris įprastai be problemų veikia apie 20 metų.

Populiaru išsivysčiusiose šalyse

Šiuo metu aktyviausiai geoterminį šildymą išnaudoja pažangios valstybės: Japonija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos šalys. Pagal geoterminių įrenginių skaičių tūkstančiui gyventojų pirmauja Švedija, kurios teritorijoje įrengta per milijoną geoterminių šilumos siurblių. Jie naudojami ne tik individualiuose namuose ir daugiabučiuose, bet ir valstybiniuose pastatuose, mokyklose.

Lietuvoje geoterminis šildymas dar tik įsibėgėja: taip šildomų daugiabučių jau yra Kuršių nerijoje, Vilniuje stovi geotermiškai šildomų privačių namų kvartalas, o taip pat Antakalnyje jau pastatytas ir baigiamas įrengti projektas „Pylimėliai“.

Keturis vaikus auginančiai mamai grąžino šilumą ir viltį naujam gyvenimui

/Skiltyje: /Autorius:

„Be jūsų gerumo ir dovanos nebūčiau galėjusi grįžti į tėviškę, neįstengčiau pradėti naujo gyvenimo. Net sunku patikėti, kad šis stebuklas atsitiko man“, – sako keturių vaikų mama Rima. Moteris jau kelerius metus svajojo grįžti į gimtinę Šakių rajone, tačiau negalėjo gyventi name dėl neveikiančio pečiaus. Dabar viskas pasikeitė – norvegiškų krosnelių gamintoją atstovaujanti bendrovė Rimai padovanojo naują krosnelę „Jotul“. Naujuosius metus šeima sutiks šiltai, savo namuose.

Vienoje Šakių rajono gyvenvietėje diena prasidėjo neįprastai – darbo rūbais apsivilkę vyrai skubėjo į Rimos namus, kur laukė daug darbo: reikėjo kuo greičiau įrengti krosnelę, kad šeima galėtų dar iki Naujųjų metų persikelti į tėviškės namus. Krosnelę Rimai padovanojo ir įrengė norvegiškų ugniakurų gamintoją „Jotul“ atstovaujanti bendrovė „Tolvita“ ir partneris UAB „Foleta“.
Tik pradėję darbus meistrai susidūrė su staigmena – išmušus skylę dūmtraukyje iš kamino driokstelėjo suodžių kamuolys. „Foletos“ meistrai prisipažino, kad per keliolikos metų praktiką visiškai suodžiais užkimštą kaminą matė pirmą kartą. Matyt, dėl šios priežasties prieš kelerius metus namuose vos neįvyko nelaimė – buvo kilęs gaisras.
Kelias valandas vyrai valė dūmtraukį, kibirais nešė suodžius, tačiau iš paišinų veidų nedingo šypsena – darbai sparčiai judėjo ir aiškėjo, kad Rima su šeima greitai galės džiaugtis šiluma savo namuose. Moteris šiuo metu gyvena kitur, bet nebeturi sąlygų ten likti.

Neturėjo sąlygų gyventi

„Ten, kur dabar gyvenu, vyresnieji vaikai net šventėms negali sugrįžti. Sūnus šiemet sukūrė savo šeimą ir pats kabinasi į gyvenimą, dukrelė studijuoja, o du mažiukai auga su manimi. Nuo mažumės vaikams pasakoju, kad mama turi seną namą, kuriame kada nors gyvensime, galėsime visas šventes sutikti, bus gražu ir gera. Aš negeriu, nerūkau, labai myliu vaikus, tik gyvenimas iki šiol nesiklostė. Turėdami savo namus galėsime pradėti naują gyvenimą. Pagal specialybę esu apželdintoja, todėl jau dabar įsivaizduoju, kaip aplinkui žydės gėlės, pasisodinsime daržovių – vaikai labai jas mėgsta“, – ateitį kuria Rima.
Krosnelę „Jotul“ dovanojusios bendrovės pardavimų vadovas ir akcijos sumanytojas Vytautas Misiūnas sako, kad tarpušvenčiu įprasta atostogauti, tačiau šiemet nutarė šią tradiciją sulaužyti: „Norėjome per šventes pasidalinti gėriu ir šiluma. Ieškojome daugiavaikės šeimos, kuriai galėtume padovanoti norvegišką krosnelę „Jotul“. Taip susipažinome su Rima. Vos susitikę supratome, kad pataikėme į teisingas duris. Rima – nuostabi moteris, labai rūpestinga, nuoširdi. Džiaugiamės, kad mūsų dovana ir kolegų triūsas suteikė jai galimybę grįžti į tėviškę ir pradėti naują gyvenimą. Norvegijoje iš ketaus pagaminta „Jotul“ krosnelė jai tarnaus ilgai. Pasirūpinome ir malkomis, vaikams atvežėme šiltų pledukų ir kitų dovanėlių.“
„Jotul“ malkinėms krosnelėms suteikiama ilgiausia garantija rinkoje – 10 metų. Tai viena seniausių ugniakurų gamintojų pasaulyje ir vienintelė Norvegijoje gamina ketaus krosneles bei židinius. Rimos namams V. Misiūnas parinko 8 kilovatų galios krosnelę, kurios užtenka šildyti visus tris kambarius. Šioje „Jotul“ krosnelėje galima kepti duoną ar bulvių plokštainį, ant ugniakuro – pasišildyti maisto ar vandens. Krosnelė gerai išlaiko šilumą, todėl reikės nedaug malkų, jos sudega švariai, išskiria daug šilumos.
Rima į šiltus namus įsikels dar šiemet. Naujieji metai jai taps naujo gyvenimo pradžia.