Originaliausio rašto titulą vilnietė iškovojo antrus metus iš eilės

Šiandien Lietuvos mokslo akademijoje paaiškėjo septintojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ nugalėtojai. Pirmąją vietą 3–6 klasių grupėje iškovojo Ernestas Vidinevičius (Grigiškių pradinės mokykla), 7–12 klasių grupėje – Fausta Bogušaitė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), tarp suaugusiųjų gražiausiai rašė Aistė Mileikienė iš Telšių. Originaliausiu darbu paskelbtas vilnietės Vaivos Stankutės dailyraštis – ji šioje grupėje laimi antrus metus iš eilės. Šį kartą užrašytu tekstu ji „nupiešė“ Vinco Kudirkos veido motyvus.

3–6 klasių grupėje antrą vietą iškovojo Utenos Vyturių progimnazijos moksleivė Austėja Matelionytė, o trečią – Guoda Makauskaitė (Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla). 7–12 klasių grupėje antra vieta atiteko Monikai Kauliūtei (Akmenės r. Akmenės gimnazija), o trečia – Paulinai Kriščiūnaitei (Kauno A. Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras). Suaugusiųjų grupėje antrą vietą iškovojo Virginija Domarkienė (Kretingos r., Kalniškiai), trečią – Danguolė Mituzienė (Panevėžio r., Krekenava). Visi dalyviai turėjo dailyraščiu perrašyti ištrauką iš Valdo Adamkaus knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“. Komisija darbus vertino pagal teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką, atidumą ir kalbos taisyklingumą.

Kaip teigia konkurso iniciatorius, UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas, šiuo konkursu siekiama atgaivinti rašymą ranka, ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, kuriuos dažnas pamiršęs arba taip ir nebuvo išugdęs.

„Džiaugiamės, kad šiemet ypač aktyviai dalyvavo ne tik įvairiausių Lietuvos kampelių gyventojai, bet ir užsienio lietuvių bendruomenės, emigrantai ar trumpam į užsienį išvykę lietuviai. Gavome laiškų iš Ispanijos, Belgijos, JAV, Lenkijos, Airijos, Baltarusijos ir kitų šalių“, – sako A. Tuminas.

Iš viso konkurse šiemet dalyvavo daugiau kaip 20 000 darbų. Daugelis mokyklų rengė savo gražiausių dailyraščių atrankas, taip pagelbėdamos organizatoriams greičiau išrinkti finalininkus. Kaip ir kiekvienais metais, aktyviausiai konkurse dalyvavo mažiausieji – 3–6 klasių moksleiviai, kurie atsiuntė beveik pusę konkurso darbų.

Kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius buvo apdovanoti kruizų bendrovės „Tallink“ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su draugais nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Nugalėtojai taip pat buvo apdovanoti knygomis, saldumynais, minkštais žaislais, kuprinėmis ir kitais prizais. Visiems finalininkams įteikti konkurso atributika papuoštos rašymo priemonės „Parker“.

Lietuvos mokslo akademijoje vykusio dailyraščio finalo metu pasirodė teatro ir muzikos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė, Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos vaikų muzikos studija „SinoNetto“, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Viltukas“. Konkursą septintus metus iš eilės organizuoja Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, bendrovė „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinė pedagogų grupė.

Degalinėse pradėta prekiauti vaistinėmis prekėmis

Dalyje Europos Sąjungos šalių degalinėse ir parduotuvėse pardavinėjami vaistai – įprasta praktika. Tačiau Lietuvoje apie tokią galimybę dar tik kalbama. Kol vaistais mūsų šalies degalinėse prekiauti draudžiama, degalinės „Stateta“ ir „Tomega“ klientams pasiūlė įsigyti būtiniausių vaistinių prekių.

Vaistinėmis prekėmis vadinama, pavyzdžiui, aktyvinta anglis, ledinukai gerklei, pastilės, įvairūs purškalai, geliai ir tepalai, pleistrai, tvarsčiai, moters higienos reikmenys, maisto papildai, lašai akims, vitaminai. Dabar jų ir galima nusipirkti Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose ir Šalčininkų raj. veikiančiose degalinėse „Stateta“ ir „Tomega“. Šių degalinių specialistai stebi ir analizuoja, kokios vaistinės prekės labiausiai domina pirkėjus, kad asortimentą papildytų atsižvelgdami į paklausą.

Degalinių tinklai „Stateta“ ir „Tomega“ priklauso Lietuviškų degalinių sąjungai, kuri turi daugiau kaip 20 narių, o šie valdo pora šimtų degalinių. Jų vadovai taip pat stebi situaciją ir planuoja pradėti prekybą vaistinėmis prekėmis.

„Dabar degalinėse šios prekės užima nedidelę dalį lentynų. Jeigu matysime pirkėjų susidomėjimą ir poreikį, šioms prekėms skirsime daugiau vietos, plėsime asortimentą“, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos ir UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas. Jis mano, kad pakeitus įstatymus degalinės galėtų prekiauti ir nereceptiniais vaistais. Anot jo, nors vaistinių tinklas Lietuvoje ypač tankus, tačiau, palyginti su degalinėmis, jos turi vieną ypač didelį minusą – trumpas darbo laikas.

„,Naktį budinčių vaistinių visoje Lietuvoje yra vos keletas, net didmiesčiuose po 1–2. Be to, didžioji dalis vaistinių, ypač mažesniuose miesteliuose, dirba tik darbo dienomis iki 17–18 valandos. O daugelis degalinių dirba visą parą. Žmogaus organizmas nežino vaistinių darbo laiko ir negali prie jų prisiderinti – juk dažnai galvos, danties, skrandžio ar kiti rimti skausmai užklumpa netikėtai – naktį, savaitgalį ar vidury kelionės. Tokiais atvejais nereceptinių vaistų būtų galima įsigyta degalinėse“, – sako Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Jis pasisako už tai, kad Lietuva sektų Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu – sudarius reikalingiausių vaistų sąrašą, paruošus ir išklausius privalomus kursus degalinės operatoriams, degalinėse būtų leista prekiauti nereceptiniais vaistais1

„Biuro pasaulio“ apyvartą augino netradicinės prekės

Virtualios realybės akiniai, sūris, medus, nuo laisvųjų radikalų saugantys kremai bei panašios prekės pernai papildė biuro ir įvaizdžio prekėmis prekiaujančios UAB „Biuro pasaulis“ asortimentą bei kilstelėjo apyvartą 1,74 %. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Artūras Tuminas, biurams vien tik popieriaus, tušinukų ir lipnių lapelių jau seniai neužtenka – iš vienų rankų jos nori gauti vis didesnį prekių pasirinkimą.

„Kiekvienais metais biuro aprūpinimo tendencijos juda link platesnio asortimento. Kad mūsų klientams būtų lengviau ir patogiau, siekiame pasiūlyti viską, ko reikia biurui. Pernai praplėtėme maisto asortimentą, pradėjome prekiauti brandintu sūriu, įvairių Lietuvos regionų medumi. Šio naujienos buvo ypač paklausios kalėdiniu laikotarpiu – įmonės jas pirko ir dovanojo klientams, partneriams, – teigia A. Tuminas. – Išplėtėme ir biurui skirtos buitinės chemijos asortimentą, kurios padeda rūpintis higiena, švara ir dezinfekcija. Kaip viena įdomiausių ir biuro darbuotojų jau įvertintų naujovių – lietuvių mokslininkų sukurta produktų linija „inOffice“, kuri skirta odos apsaugai nuo elektromagnetinės spinduliuotės, laisvųjų radikalų ir oksidacinio šoko, vis dažniau veikiančių šiuolaikiniuose biuruose dirbančius žmones.“

Įvaizdžio prekės praktiškėja

Bendrovės vadovo teigimu, įmonės renkasi vis praktiškesnes įvaizdžio prekes, dar vadinamas verslo dovanomis. Jei dar prieš keletą metų įmonių atstovai vieni kitiems įteikdavo simbolinius žaisliukus, statulėles ar kitus ant stalo statomus suvenyrus, tai pernai vyravo tik praktiškos bei interaktyvios dovanos: nešiojamos baterijos (angl. powerbank), virtualios realybės akiniai, fizinio aktyvumo apyrankės, miniatiūriniai bepiločiai orlaiviai „dronai“ ir pan.

„Nors metų pradžioje populiarios buvo įvairios talpos išorinės baterijos, 2016 m. pabaigoje klientai noriau rinkosi didelės talpos bei ypač mažai vietos užimančias, kreditinės kortelės dydžio, baterijas, – teigia A. Tuminas. – Siekdami „neapsunkinti“ dovanos reklamomis, užsakovai dažniausiai ant įvaizdžio prekių norėdavo atspausdinti ar išgraviruoti nedidelį vienspalvį įmonės logotipą, kuris primintų apie įmonę, bet per daug nekristų į akis.“

Atsinaujina šviestuvus

A. Tumino teigimu, 2016 m. išryškėjo ir šviestuvų atsinaujinimo tendencija. Dėl neefektyvaus energijos vartojimo, netolygaus apšvietimo bei akių varginimo biuruose šviestuvai su halogeninėmis, kaitrinėmis ar liuminescencinėmis lempomis keičiami į LED šviestuvus. Kai kurie staliniai modeliai turi reguliuojamą šviesos spalvinę temperatūrą, spektrą. Brangesni modeliai gali būti valdomi išmaniuoju telefonu. Pasirinkimas šiame segmente didėja kiekvieną dieną“, – sako įmonės vadovas.

Pernai „Biuro pasaulio“ pajamos paaugo 1,74 % – iki 5,79 mln. Eur, 2015 m. buvo 5,69 mln. Eur. Grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, šoktelėjo daugiau kaip 3 kartus – nuo 21 100 Eur iki 65 000 Eur.

„Biuro pasaulis“ priklauso Skandinavijos šalyse biuro reikmenimis prekiaujančių bendrovių aljansui „Nordic Office“, kuris jungia giminingas įmones Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje.

Įmonei valdyti – išmaniosios verslo ir veiklos vertinimo sistemos bei mobilieji įrenginiai

Įmonėms valdyti vis dažniau pasitelkiamos duomenis analizuojančios ir juos vadovams suprantamai pateikiančios išmaniosios sistemos, darbuotojų veikla vertinama ne pokalbiuose kartą per metus, o nuolat, vis daugiau verslo vadovų sprendimus priima prie mobiliųjų įrenginių – šios praėjusių metų tendencijos verslo valdymo ir apskaitos sistemas kuriančios UAB „Prototechnika“ apyvartą augino daugiau kaip ketvirtadaliu.

„Prototechnikos“ sukurta verslo valdymo ir apskaitos programa „Euroskaita“ naudojasi daugiau kaip 800 šalies bendrovių, ji šalyje trečia pagal populiarumą tarp įmonių, kurių apyvarta per 5 mln. Eur. Dėl spartėjančios verslo dinamikos įmonės pernai ir savo iniciatyva užsakinėjo kurti bei diegti papildomų specifinių verslo valdymo bei apskaitos funkcijų, bet tai turėjo daryti ir dėl Valstybinė mokesčių inspekcijos reikalavimų teikti duomenis elektroninėmis priemonėmis apie Lietuvos teritorijoje gabenamus krovinius sistemoje i.VAZ bei per mokestinį laikotarpį gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras sistemoje i.SAF. Bendrovės „Prototechnika“ direktorius Kęstutis Skukauskas skaičiuoja, kad verslo valdymo programų individualus pritaikymas, jų diegimas ir priežiūra pernai sunešė apie 80 proc. pajamų, o i.SAF ir i.VAZ reikalavimų įgyvendinimas – 10 proc.

Pernai didesnį įmonių susidomėjimą sukėlė inovatyvi sistema „Darbuotojų veiklos vertinimas“ (DVV), kuri vasarą pakeitė programą „Metinis veiklos pokalbis“ (MVP). Jei su MVP darbuotojus buvo galima vertinti kartą per metus, tai su DVV vykdomas nuolatinis darbuotojų vertinimas, nes šiandien įmonėms svarbu darbuotojų veiklą, rezultatus, lūkesčius vertinti ne kartą per metus, o esant poreikiui. Šią sistemą naudoja didžiosios šalies bendrovės, pvz., „Senukų prekybos centras“ (3 500 darbuotojų), „Palink“ (7 000 darbuotojų).

K. Skukauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad vis daugiau šalies įmonių vadovų verslus valdo naudodami ne kompiuterius, o mobiliuosius įrenginius, todėl programos turi būti suderintos su jais. Be to, vis rečiau operacijos ir gautų ar siunčiamų dokumentų duomenys įvedinėjami rankomis. Pernai sparčiai daugėjo klientų, naudojančių dokumentų mainų ir tvarkymo sistemą „dPort“, kuri automatiškai įveda iš kitų įmonių ateinančią informaciją – taip išvengiama ir rankinio darbo, ir žmogiškųjų klaidų. Specialistas, remdamasis pastarųjų metų tendencijomis, prognozuoja, kad per trejus metus tokias programas, kurios pačios tarpusavyje keisis duomenimis, naudos jau apie 80 proc. šalies įmonių.

K. Skukauskas taip pat prognozuoja, kad šiemet dar sparčiau augs automatizuotų verslo valdymo sistemų „Skaita Intelligence“ poreikis, nes verslo procesai nuolat spartėja, sprendimams priimti laikas trumpėja, todėl vadovai siekia, kad juos operatyviai pasiektų jau išanalizuota, apibendrinta ir aiškiai vizualiai pateikta reikalingiausia informacija, kuria remdamiesi priimtų verslui naudingiausius sprendimus.

2016 m. bendrovės „Prototechnika“ pajamos be PVM sudarė 1,54 mln. Eur ir buvo 27 proc. didesnės nei 2015 m. (1,21 mln. Eur), o 2014 m. – 1,82 mln. Eur.

Prasideda šauniausios biuro komandos paieška

Šiandien prasideda konkursas „Biuro komanda 2017“, kuriame bus renkama šauniausia, originaliausia ir linksmiausia biuro komanda. Įmonių ir organizacijų biurų komandos varžysis demonstruodamos žinias, originalumą, kūrybiškumą, sugebėjimą tinkamai reaguoti į sudėtingas situacijas. Laimėtojai bus apdovanoti kruizine kelione į Stokholmą.

Kaip teigia konkurso sumanytojas Artūras Tuminas, bendrovės „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius, konkurso „Biuro komanda“ tikslas – skatinti tobulėti šalies bendrovių biurų administratorius ir darbuotojus, ugdyti jų gebėjimus ir išmonę, puoselėti geriausias biuro tradicijas, plėtoti kolektyvų bendradarbiavimą ir skatinti keistis geriausia patirtimi.

Konkurso dalyviai pirmame etape turi atsakyti į šmaikščius ir rimtus klausimus: kiek kėdžių yra jų biure, kaip elgtųsi su užsnūdusiu kolega, koks linksmiausias biure nutikęs nuotykis ir pan. Konkurse dalyvaujančios komandos taip pat turės pademonstruoti kūrybiškumą pristatydamos savo komandą bei kurdamos šypseną iš įvairių biuro reikmenų.

„Vienas kito pažinimas, supratimas ir gebėjimas bendradarbiauti bei spręsti iškilusius uždavinius ypač svarbu kolektyvo mikroklimatui, kuris atsiliepia ir įmonės veiklos rezultatams. Rinkdami šauniausią biuro komandą norime padėti įmonių darbuotojams atsiskleisti, tiesiog padrąsinti prieiti prie kolegos ir pasiūlyti artimiau susipažinti, sprendžiant konkurso užduotis atskleisti stipriąsias puses. Juk šauniausia komanda nebūtinai turi būti kartu išdirbusi 10 ar 15 metų, komandiniai ryšiai gali bei turi formuotis ir tarp ką tik susipažinusių kolegų“, – teigia A. Tuminas.

Registruotis į konkursą tinklapyje http://biurokomanda.lt ir užpildžius anketą jame dalyvauti gali visos šalies įmonės ar organizacijos. Registracija vyksta iki vasario 5 d. Pirmame etape vertinimo komisija ir internetinio puslapio lankytojai išrinks 20 komandų, kurios dėl šauniausios komandos titulo susirungs finaliniame renginyje kovo mėnesį. Visi finalo dalyviai bus apdovanoti prizais, o pagrindinis prizas I vietos laimėtojui – 4 asmenų kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas–Ryga.

Biuro ir mokyklinių reikmenų bei verslo dovanų prekybos bendrovė „Biuro pasaulis“ kasmet organizuoja dar du nacionalinius konkursus – dailyraščio konkursą „Rašom!“ bei dailės darbų konkursą „Piešiam!“, kuriais siekiama ugdyti kūrybiškumą ir saviraišką, o taip pat parodą-edukacinį renginį pedagogams „Moderni mokykla“.

Prasidėjo grakščiausios rankos paieška

Jau 7 metus iš eilės moksleiviai ir suaugusieji kviečiami pademonstruoti rankų ir plunksnos grakštumą nacionaliniame Vinco Kudirkos dailyraščio konkurse „Rašom! 2017“. Dviem etapais vykstančiame renginyje bus išrinkti dailiausios bei originaliausios rašysenos savininkai.
Kaip teigia konkurso sumanytojas Artūras Tuminas, bendrovės „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius, į taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžių tobulinimą įsitraukia ne tik gyvenantieji Lietuvoje, bet vis daugiau laiškų atkeliauja ir iš užsienio.
„Aktyviai konkurse dalyvauja ne tik emigrantai, kurie iš Lietuvos išvyko prieš keletą metų, bet ir užsienyje gimę, tačiau gilias sąsajas su Lietuva jaučiantys gyventojai. Ypač aktyvūs Airijos, Austrijos, Kanados bei Vokietijos lietuviai. Šiemet tikimės dar didesnio jų bei kitų šalių bendruomenių aktyvumo“, – teigia A. Tuminas.
Rašyti ir dalyvauti konkurse gali nuo trečiaklasių iki senjorų. Dalyviai varžosi trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Norintieji dalyvauti konkurse plunksnakočiu mėlynu rašalu turi perrašyti tinklapiuose www.rašom.lt, www.lki.lt ar www.biuropasaulis.lt organizatorių paskelbus tekstus. Šiemet jauniausieji moksleiviai perrašinės ištrauką iš Vinco Krėvės „Antanuko rytas“, vyresnieji – Gintaro Beresnevičiaus ištrauką iš „Piliakalnių žmonės“, o suaugusieji – tekstą iš Kazio Bradūno „Keli lemtingi susitikimai su poezija ir žmonėmis“. Perrašytus tekstus konkurso dalyviai iki vasario 10 d. turi išsiųsti paštu vertinimo komisijai arba pristatyti adresu UAB „Biuro pasaulis“, Vilkpėdės g. 20, Vilnius LT-03151, Lietuva.
Konkursas taip pat vyks dviem etapais. Iš atsiųstų dailyraščių vertinimo komisija atrinks 10 geriausių kiekvienos amžiaus grupės darbų. Šio etapo rezultatai bus paskelbti vasario 17 d. Lietuvių kalbos instituto ir bendrovės „Biuro pasaulis“ interneto svetainėse. Atrinktų darbų autoriai susirungs konkurso finale Vilniuje kovo 1 d.
Tradiciškai kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės „Tallink“ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su draugais nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Visi patekę į finalą bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ bei kitais prizais.
Praėjusių metų konkurse jauniausiųjų grupėje dailiausiai rašančia pripažinta Viltė Gečytė, Molėtų pradinės mokyklos mokinė, 7–12 klasių grupėje – Rugilė Užusėnaitė iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, o suaugusiųjų – Ilona Banevičienė iš Kėdainių. Originaliausio dailyraščio prizą laimėjo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos raštinės vedėja Rasa Lukšienė.
Konkurso laureatų darbai kasmet eksponuojami parodose, Seime, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse, Kauno pedagogų kvalifikacijos centre.
Konkursą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, bendrovė „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinė pedagogų grupė.

Akcizo grąžinimas: už 1 darbo dieną – 8500 eurų

Daugelis įmonių žino, kad važinėjant ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse galima susigrąžinti PVM už išlaidas, susijusias su transporto priemonių aptarnavimu. Tačiau apie už dyzeliną sumokėtą akcizo mokestį, kuris sudaro net iki 10 % viso kuro išlaidų, žino tik maža dalis.

 

Kiek akcizo gali susigrąžinti kiekviena įmonė, priklauso nuo to, kiek ir kokiose šalyse pilami degalai. Pavyzdžiui, transporto paslaugų UAB „SM Logistic“ už 2015 m. susigrąžino beveik 8500 Eur akcizo. Jį padėjusi susigrąžinti bendrovė „State Port Group“ iš viso už 2015 m. savo klientams – transporto bendrovėms – vien tik iš Belgijos ir Prancūzijos pervedė daugiau kaip 100 000 Eur už degalus sumokėtų akcizo mokesčių.

 

Kaip kaupiamasis fondas…

 

Kaip teigia iš Belgijos akcizą susigrąžinančios bendrovės „SM Logistic“ direktorius Svajūnas Kairys, akcizo grąžinimasis – kaip kaupiamasis fondas, kurį galima atsiimti kas pusmetį.

„Į „State Port Group“ kreipėmės dėl PVM grąžinimo iš Europos Sąjungos šalių už transporto aptarnavimo išlaidas, o taip pat norėdami įsigyti palankias kainas siūlančių kuro kortelių. Kadangi dirbame Belgijoje, jie iš karto pasiūlė iš šios šalies susigrąžinti ir akcizą. 2015 m. iš Belgijos susigrąžinome 8405 eurus, o 2016 m. vien tik už I pusmetį – 7917 eurų. Iš pradžių dirbome su 3 sunkvežimiais, 2016 m. pradžioje transporto priemonių parką išauginome iki 5. Padidėjus darbo apimtims – augo ir susigrąžinamas akcizas. Kitais metais planuojame turėti 8 sunkvežimius, taigi susigrąžinama dalis turėtų ir toliau augti,“ – sako S. Kairys.

„SM Logistic“ teigimu, akcizo grąžinimas beveik nereikalauja papildomų pastangų, nes įmonės buhalterija visus reikiamus dokumentus paruošia ir „State Port Group“ perduoda per vieną darbo dieną.

 

Papildomos pajamos

 

Visoje Europoje dirbančios ir 5 sunkvežimius turinčios UAB „Transadvitas“ direktorius Žilvinas Adiklis taip pat paantrina, kad akcizo už degalus susigrąžinimas, kaip papildomos pajamos, kurios praktiškai nereikalauja sąnaudų.

„Visas procesas labai paprastas: mes užpildome lenteles, kur važiavome, kiek kuro sudeginome, duomenis perduodame „State Port Group“ ir laukiame pinigų – kitus darbus padaro jie“, – teigia Ž. Adiklis. Jo įmonė 2015 m. susigrąžino 2849 eurus akcizo, o 2016 m. I pusmetį – 2133 eurus.

 

Šalys – pagal klientus

 

Šiemet palyginti su 2015 m. į „State Port Group“ kreipėsi 60 % daugiau transporto įmonių, kurios pageidauja susigrąžinti akcizą už įsigytus degalus. Kaip teigia „State Port Group“ vykdomoji direktorė Jurgita Šiaudinienė, šiuo metu įmonė padeda susigrąžinti akcizo mokesčius iš Belgijos, Prancūzijos ir Slovėnijos.

„Šias šalis kaip pagrindines, iš kurių grąžinamas akcizas, pasirinkome išnagrinėję mūsų klientų maršrutus ir įvertinę, kur jų transportas keliauja dažniausiai. Šalių sąrašą artimiausiu metu plėsime pagal klientų poreikius“, – teigia J. Šiaudinienė.

Šio mokesčio susigrąžinimu gali pasinaudoti praktiškai visos Europos Sąjungos šalyse veikiančios ir registruotos transporto bei logistikos įmonės, atitinkančios šiuos reikalavimus:

  • minimalus bendras transporto priemonės svoris turi siekti 7,5 tonos,
  • minimalus degalų kiekis vienai paraiškai – 5 tonos,
  • už degalus turi būti atsiskaityta kuro tiekėjo kortele,
  • ant kuro kortelių turi būti nurodyti vilkikų valstybiniai numeriai.

Taip pat yra keletas šalių išsikeltų specifinių reikalavimų ir taisyklių, kurių reikia laikytis norint susigrąžinti akcizo mokesčius už kurą, pvz., įmonė turi būti registruota tos šalies mokesčių inspekcijoje, nustatytas maksimalus susigrąžinamo akcizo limitas ir kt.

 

„State Port Group“ – transporto ir logistikos įmonių atstovas, vežėjams suteikiantis galimybę Europoje piltis kurą be PVM, susimokėti mokesčius už kelius, susigrąžinti PVM ir akcizo mokesčius. Įmonė taip pat suteikia galimybę už kurą atsiskaityti vienai didžiausių naftos kompanijų pasaulyje „Kuwait Petroleum International“ priklausančios įmonės „International Diesel Service“ degalinių tinkle, kuris vienija daugiau kaip 600 degalinių 18-oje Europos šalių.

Artėjant žiemai automobilius vėl norima užkimšti RRME

Prasidedant šaltajam sezonui grįžta kalbos apie riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) maišymą į žiemai skirtą dyzeliną. Pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įteisinti, kad į visą, net ir žiemai skirtą, dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME. Specialistai teigia, kad toks siūlymas kelia riziką automobiliams ir neatsižvelgiama ne tik į sukauptą patirtį šalyje, bet ir Pasaulinės degalų chartijos rekomendacijas.

Šiuo metu galioja nuostatos, kad į Lietuvoje parduodamą dyzeliną galima pilti iki 7 proc. RRME – iš augalų gaminamų aliejų. Išimtis padaryta žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Tačiau siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME, nors girdisi pasiūlymų įmaišyti ir 5 proc.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys, teigia, kad didieji automobilių ir variklių gamintojai Pasaulinėje degalų chartijoje (angl. – World Wide Fuel Charter) yra nurodę, jog rekomenduojamas RRME kiekis degaluose – ne daugiau kaip 5 proc. Tačiau ypač nuogąstaujama dėl biodyzelino su RRME savybių šaltuoju metų laiku.

„Pasaulinėje degalų chartijoje rašoma, kad biodyzelinas su RRME žemose temperatūrose reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali padidėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalėlės gali sukelti filtravimo problemas, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius. – Tuo savo patirtimi esame įsitikinę ir mes. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, išsisluoksniuoja. Kadangi RRME sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, kadangi jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį.“

Problemos ne tik žiemą

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. Saugirdas Pukalskas, RRME daroma žala automobilio degalų, variklio sistemai tiksliai nežinoma, kadangi dėl lėšų ir priemonių trūkumo Lietuvoje nėra atlikti išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai, kurie padėtų tai išsiaiškinti. Todėl profesorius siūlo atsižvelgti ir vadovautis variklių gamintojų rekomendacijomis.

„RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją joms daromą žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau, kad ir kaip norėtume, negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus tiesiogiai įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas.

Grėsmę, kad biodyzelinas su RRME gali neigiamai paveikti degalų sistemos gumines tarpines Pasaulinėje degalų chartijoje taip pat nurodo ir didieji automobilių gamintojai. Kadangi dyzelinas su RRME – higroskopiškas, jis turi savybę sutraukti drėgmę iš oro, todėl gali padidinti korozijos ir mikrobų atsiradimą. Chartijoje taip pat išskiriama ir galima metalų – žalvario, bronzos, vario, švino, cinko – oksidavimosi rizika. Be to, minėtoje chartijoje automobilių gamintojai į 5 kategorijos degalus apskritai draudžia maišyti RRME.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad politikai neturėtų susitelkti ties įmaišomu biodyzelino procentu ir kaip jį padidinus greičiau pasiekti nustatytą biokuro sunaudojimo normą – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi iki 2020 m. 10 proc. viso sunaudojamo kuro pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Reikia nepamiršti gyventojų nuosavybės – automobilių, kurių gamintojai biodegalus su RRME vertina prieštaringai.

„Jokiu būdu negalima viršyti automobilių gamintojų nustatytos biodyzelino normos, nes jeigu kas nors nutiks varikliui – gali būti prarandama automobilio gamintojo suteikta garantija. Tokiu atveju už remontą vartotojai turės mokėti iš savo kišenės“, – teigia S. Pukalskas.

Degalų kaina Vilniuje – kaip prieš 17 metų

Degalinių tinklas „Stateta“, švęsdamas 2 metų Vilniaus degalinės gimtadienį, penktadienį vienai valandai visų degalų kainas sumažins 2 kartus. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį kartą panašios degalų kainos Lietuvoje buvo tik 1998-1999 metais. Tada dyzelinas kainavo apie 1,5 Lt (0,43 Eur), o benzinas – 1,85 Lt (0,54 Eur).

Kaip teigia degalinių tinklo „Stateta“ generalinis direktorius Karolis Stasiukynas, tokia akcija, tai ne tik įvadas į visą spalį truksiantį degalinės gimtadienį, bet ir noras atkreipti dėmesį į daugiau nei 15 metų sukauptą patirtį.

„Vilniuje „Statetos“ vardas girdimas tik pora metų, tačiau norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad patirtį kaupiame nuo 1999 metų, nusprendėme, kad galime bent valandai grąžinti visus klientus į tuos laikus, kai „Stateta“ tik kūrėsi ir pasiūlyti suomiškų degalų beveik už tų metų kainas – perpus pigiau, nei kainuoja dabar,“ – teigia K. Stasiukynas.

Benzino, dyzelino ir dujų kainos perpus sumažės penktadienį, vienai valandai. Dyzelino litras kainuos 0,47 Eur, benzino – 0,52 Eur, o dujų – 0,26 Eur. Kurią valandą prasidės „Laimės valanda“ – bus paskelbta bendrovės „Stateta“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje, likus 30 min. iki išpardavimo pradžios. 50 % nuolaida bus taikoma visiems fiziniams asmenims, kurie „Laimės valandos“ metu pilsis iki 50 l degalų ir atsiskaitys grynaisiais ar banko kortele.

Nuo 1999 m. „Stateta“ išaugo ir šiuo metu įmonės įsteigta degalų kortelė „Stateta Card“, po vienu stogu vienija 58 lietuviško kapitalo degalines, taip galėdama konkuruoti ir su didžiausiais degalinių tinklais Lietuvoje. „Stateta“ valdo 6 savo vardo degalines Lietuvoje. 2017 m. III ketvirtį bus pastatyta nauja degalinė Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, kartu su „Statetos“ verslo centru.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme naują degalų tiekimo sutartį. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos. Kai kuriose degalinėse, pavyzdžiui, Vilniuje, pardavinėjame 100 % tik suomišką benziną ir dyzeliną“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.

Degalinių tinklas „Stateta Card“ Lietuvoje šiemet augo dvigubai

Bendradarbiavimas su partneriais ir atidarytos naujos degalinės per metus degalinių tinklą, kuriame aptarnaujamos „Stateta Card“ kortelės, išaugino beveik du kartus – dabar tinklą sudaro 58 degalinės, jis patenka į Lietuvos degalinių didžiausių tinklų penketuką.

Degalų korteles „Stateta Card“, kurios vienija lietuviško kapitalo degalines, prieš dešimtmetį įsteigė UAB „Stateta“. Bendrovės generalinio direktoriaus Karolio Stasiukyno teigimu, nedidelius, dažniausiai regioninius, degalinių tinklus sujungianti degalų kortelė ypač patraukli mažoms ir vidutinėms šalies bendrovėms, kurioms siūlomi ypač lankstūs sprendimai, suteikiamos įvairios nuolaidos. „Stateta Card“ tinklas yra ir atsvara prieš šalyje vyraujančius užsienio degalinių tinklus.

„Prie sistemos prisijungiant naujiems klientams ir augant senųjų poreikiams ieškojome partnerių, kurie padeda sustiprinti mūsų pozicijas įvairiuose šalies regionuose. Planuojame korteles „Stateta Card“ aptarnaujančių degalinių tinklą plėsti iki 100. Matome, kad tokio dydžio tinklas Lietuvoje būtų optimalus, nes pasiektų visus šalies kampelius, – sako K. Stasiukynas. – Partnerių ieškome atsižvelgdami į strategiškai patogią degalinės vietą, o taip pat degalų kainas ir jų siūlomą kokybę.“

Kaip teigia šią vasarą „Stateta Card“ tinklo nariais tapusių degalinių „Kvistija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Eidimtas, jie prie tinklo prisijungė siekdami pritraukti naujų klientų bei išplėsti aptarnavimo geografiją neinvestuodami į naujas degalines.

„Toks bendradarbiavimas naudingas ne tik todėl, kad savo degalinėse sulaukiame naujų klientų, kurie atvyksta su „Stateta Card“ kortelėmis, bet ir suteikiame galimybę mūsų klientams piltis kurą degalinėse „Stateta“. Toks bendradarbiavimas nereikalauja didelių investicijų, tačiau naudingas abiem šalims, o svarbiausia – mūsų klientams“, – teigia V. Eidimtas.

Kortelės „Stateta Card“ aptarnavimo plėtra vykdoma ne tik su partnerių pagalba, bet ir atidarant naujas degalines. Per trejus metus jų skaičius taip pat padvigubėjo – nuo 3 iki 6. Viena jų atidaryta Vilniuje. 2017 m. III ketvirtį nauja degalinė bus pastatyta Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, drauge su „Statetos“ verslo centru. Jau išduota beveik 10 000 degalų kortelių „Stateta Card“, kuriomis naudojasi apie 2000 Lietuvos įmonių.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme degalų tiekimo sutartį su „Neste“. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.

Degalų kortelės „Stateta Card“ taip pat aptarnaujamos ir daugiau kaip 1000 degalinių Lenkijoje, Baltijos ir NVS šalyse. „Stateta“ atnaujino bendradarbiavimo sutartį su vienos pirmaujančių pasaulyje naftos gamintojų „Kuwait Petroleum Corporation“ atstovais Lietuvoje UAB „State Port Group“, kurie transporto ir logistikos įmonėms suteikia galimybę Vakarų Europoje degalus piltis daugiau kaip 600 degalinių be PVM, susimokėti mokesčius už kelius, susigrąžinti PVM ir akcizo mokesčius, kurie gali sudaryti iki 30 % degalų kainos.