Artėjant žiemai automobilius vėl norima užkimšti RRME

/Skiltyje: /Autorius:

Prasidedant šaltajam sezonui grįžta kalbos apie riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) maišymą į žiemai skirtą dyzeliną. Pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įteisinti, kad į visą, net ir žiemai skirtą, dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME. Specialistai teigia, kad toks siūlymas kelia riziką automobiliams ir neatsižvelgiama ne tik į sukauptą patirtį šalyje, bet ir Pasaulinės degalų chartijos rekomendacijas.

Šiuo metu galioja nuostatos, kad į Lietuvoje parduodamą dyzeliną galima pilti iki 7 proc. RRME – iš augalų gaminamų aliejų. Išimtis padaryta žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kurio metu į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Tačiau siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. tūrio RRME, nors girdisi pasiūlymų įmaišyti ir 5 proc.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys, teigia, kad didieji automobilių ir variklių gamintojai Pasaulinėje degalų chartijoje (angl. – World Wide Fuel Charter) yra nurodę, jog rekomenduojamas RRME kiekis degaluose – ne daugiau kaip 5 proc. Tačiau ypač nuogąstaujama dėl biodyzelino su RRME savybių šaltuoju metų laiku.

„Pasaulinėje degalų chartijoje rašoma, kad biodyzelinas su RRME žemose temperatūrose reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali padidėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalėlės gali sukelti filtravimo problemas, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius. – Tuo savo patirtimi esame įsitikinę ir mes. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandėliuojamas dyzelinas su RRME, dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, išsisluoksniuoja. Kadangi RRME sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, kadangi jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį.“

Problemos ne tik žiemą

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. Saugirdas Pukalskas, RRME daroma žala automobilio degalų, variklio sistemai tiksliai nežinoma, kadangi dėl lėšų ir priemonių trūkumo Lietuvoje nėra atlikti išsamūs ir ilgalaikiai tyrimai, kurie padėtų tai išsiaiškinti. Todėl profesorius siūlo atsižvelgti ir vadovautis variklių gamintojų rekomendacijomis.

„RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją joms daromą žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau, kad ir kaip norėtume, negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus tiesiogiai įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas.

Grėsmę, kad biodyzelinas su RRME gali neigiamai paveikti degalų sistemos gumines tarpines Pasaulinėje degalų chartijoje taip pat nurodo ir didieji automobilių gamintojai. Kadangi dyzelinas su RRME – higroskopiškas, jis turi savybę sutraukti drėgmę iš oro, todėl gali padidinti korozijos ir mikrobų atsiradimą. Chartijoje taip pat išskiriama ir galima metalų – žalvario, bronzos, vario, švino, cinko – oksidavimosi rizika. Be to, minėtoje chartijoje automobilių gamintojai į 5 kategorijos degalus apskritai draudžia maišyti RRME.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad politikai neturėtų susitelkti ties įmaišomu biodyzelino procentu ir kaip jį padidinus greičiau pasiekti nustatytą biokuro sunaudojimo normą – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi iki 2020 m. 10 proc. viso sunaudojamo kuro pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Reikia nepamiršti gyventojų nuosavybės – automobilių, kurių gamintojai biodegalus su RRME vertina prieštaringai.

„Jokiu būdu negalima viršyti automobilių gamintojų nustatytos biodyzelino normos, nes jeigu kas nors nutiks varikliui – gali būti prarandama automobilio gamintojo suteikta garantija. Tokiu atveju už remontą vartotojai turės mokėti iš savo kišenės“, – teigia S. Pukalskas.

Degalų kaina Vilniuje – kaip prieš 17 metų

/Skiltyje: /Autorius:

Degalinių tinklas „Stateta“, švęsdamas 2 metų Vilniaus degalinės gimtadienį, penktadienį vienai valandai visų degalų kainas sumažins 2 kartus. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį kartą panašios degalų kainos Lietuvoje buvo tik 1998-1999 metais. Tada dyzelinas kainavo apie 1,5 Lt (0,43 Eur), o benzinas – 1,85 Lt (0,54 Eur).

Kaip teigia degalinių tinklo „Stateta“ generalinis direktorius Karolis Stasiukynas, tokia akcija, tai ne tik įvadas į visą spalį truksiantį degalinės gimtadienį, bet ir noras atkreipti dėmesį į daugiau nei 15 metų sukauptą patirtį.

„Vilniuje „Statetos“ vardas girdimas tik pora metų, tačiau norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad patirtį kaupiame nuo 1999 metų, nusprendėme, kad galime bent valandai grąžinti visus klientus į tuos laikus, kai „Stateta“ tik kūrėsi ir pasiūlyti suomiškų degalų beveik už tų metų kainas – perpus pigiau, nei kainuoja dabar,“ – teigia K. Stasiukynas.

Benzino, dyzelino ir dujų kainos perpus sumažės penktadienį, vienai valandai. Dyzelino litras kainuos 0,47 Eur, benzino – 0,52 Eur, o dujų – 0,26 Eur. Kurią valandą prasidės „Laimės valanda“ – bus paskelbta bendrovės „Stateta“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje, likus 30 min. iki išpardavimo pradžios. 50 % nuolaida bus taikoma visiems fiziniams asmenims, kurie „Laimės valandos“ metu pilsis iki 50 l degalų ir atsiskaitys grynaisiais ar banko kortele.

Nuo 1999 m. „Stateta“ išaugo ir šiuo metu įmonės įsteigta degalų kortelė „Stateta Card“, po vienu stogu vienija 58 lietuviško kapitalo degalines, taip galėdama konkuruoti ir su didžiausiais degalinių tinklais Lietuvoje. „Stateta“ valdo 6 savo vardo degalines Lietuvoje. 2017 m. III ketvirtį bus pastatyta nauja degalinė Kaune, prie greitkelio Vilnius–Klaipėda, kartu su „Statetos“ verslo centru.

„Augdami nesiekiame būti didžiausiu degalinių tinklu, labiau orientuojamės į aptarnavimo bei kuro kokybę, todėl pasirašėme naują degalų tiekimo sutartį. Dabar didžioji dalis degalų atkeliauja iš Suomijos. Kai kuriose degalinėse, pavyzdžiui, Vilniuje, pardavinėjame 100 % tik suomišką benziną ir dyzeliną“, – teigia bendrovės „Stateta“ generalinis direktorius.