Būsto pirkėjams siūlo nemokamą šildymą

/Skiltyje: /Autorius:

Vieneri metai be sąskaitų už šildymą ­– tokį pasiūlymą naujų butų pirkėjams pateikė Vilniaus bendrovė „Didžioji statyba“, plėtojanti NT projektą „Pylimėliai“.  Bendrovės vadovas Raimondas Baikauskas sako, kad tokia akcija siekiama parodyti, koks nebrangus yra geoterminis būsto šildymas.

Šiuo metu sąskaitos Vilniuje už vidutinio dydžio buto šildymą siekia apie 40 eurų už mėnesį. Orams atšalus, ši suma gali išaugti iki 60–80 eurų per mėnesį, o modernus geoterminis šildymas gerokai pigesnis.

„Norime parodyti, koks pigus ir modernus yra geoterminis šildymas. Tad visiems pirkėjams, kurie Antakalnyje plėtojamame „Pylimėlių“ projekte butą įsigis iki pavasario, apmokėsime vienerių metų šildymo ir karšto vandens ruošimo mokesčius“, – sako R. Baikauskas.

Siurbia šilumą iš žemės

Žemės gilumose nuolat kaupiasi saulės spinduliuojama šiluma, o geoterminiai šilumos siurbliai tą šilumą iškelia į paviršių, kur ji panaudojama būstui šildyti.

„Iš esmės vyksta šiluminės energijos perkėlimas iš vienos vietos į kitą – toks procesas daug pigesnis nei tradiciniai šildymo būdai. Su dabartinėmis geoterminio šildymo technologijomis 1 kilovatas elektros energijos sukuria apie 4–5 kilovatus šilumos“, – skaičiuoja 20 metų statybų patirtį turintis pašnekovas.

R. Baikauskas pabrėžia ir kitą privalumą – tokio šildymo kainos stabilumą. Šildantis geoterminiu būdu galima būti ramiam, kad kainos nesvyruos nei dėl kintančios kuro pasiūlos, nei dėl geopolitinių veiksnių. Viskas, kuo reikia pasirūpinti – elektrinis varikliukas, kuris įprastai be problemų veikia apie 20 metų.

Populiaru išsivysčiusiose šalyse

Šiuo metu aktyviausiai geoterminį šildymą išnaudoja pažangios valstybės: Japonija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos šalys. Pagal geoterminių įrenginių skaičių tūkstančiui gyventojų pirmauja Švedija, kurios teritorijoje įrengta per milijoną geoterminių šilumos siurblių. Jie naudojami ne tik individualiuose namuose ir daugiabučiuose, bet ir valstybiniuose pastatuose, mokyklose.

Lietuvoje geoterminis šildymas dar tik įsibėgėja: taip šildomų daugiabučių jau yra Kuršių nerijoje, Vilniuje stovi geotermiškai šildomų privačių namų kvartalas, o taip pat Antakalnyje jau pastatytas ir baigiamas įrengti projektas „Pylimėliai“.

Keturis vaikus auginančiai mamai grąžino šilumą ir viltį naujam gyvenimui

/Skiltyje: /Autorius:

„Be jūsų gerumo ir dovanos nebūčiau galėjusi grįžti į tėviškę, neįstengčiau pradėti naujo gyvenimo. Net sunku patikėti, kad šis stebuklas atsitiko man“, – sako keturių vaikų mama Rima. Moteris jau kelerius metus svajojo grįžti į gimtinę Šakių rajone, tačiau negalėjo gyventi name dėl neveikiančio pečiaus. Dabar viskas pasikeitė – norvegiškų krosnelių gamintoją atstovaujanti bendrovė Rimai padovanojo naują krosnelę „Jotul“. Naujuosius metus šeima sutiks šiltai, savo namuose.

Vienoje Šakių rajono gyvenvietėje diena prasidėjo neįprastai – darbo rūbais apsivilkę vyrai skubėjo į Rimos namus, kur laukė daug darbo: reikėjo kuo greičiau įrengti krosnelę, kad šeima galėtų dar iki Naujųjų metų persikelti į tėviškės namus. Krosnelę Rimai padovanojo ir įrengė norvegiškų ugniakurų gamintoją „Jotul“ atstovaujanti bendrovė „Tolvita“ ir partneris UAB „Foleta“.
Tik pradėję darbus meistrai susidūrė su staigmena – išmušus skylę dūmtraukyje iš kamino driokstelėjo suodžių kamuolys. „Foletos“ meistrai prisipažino, kad per keliolikos metų praktiką visiškai suodžiais užkimštą kaminą matė pirmą kartą. Matyt, dėl šios priežasties prieš kelerius metus namuose vos neįvyko nelaimė – buvo kilęs gaisras.
Kelias valandas vyrai valė dūmtraukį, kibirais nešė suodžius, tačiau iš paišinų veidų nedingo šypsena – darbai sparčiai judėjo ir aiškėjo, kad Rima su šeima greitai galės džiaugtis šiluma savo namuose. Moteris šiuo metu gyvena kitur, bet nebeturi sąlygų ten likti.

Neturėjo sąlygų gyventi

„Ten, kur dabar gyvenu, vyresnieji vaikai net šventėms negali sugrįžti. Sūnus šiemet sukūrė savo šeimą ir pats kabinasi į gyvenimą, dukrelė studijuoja, o du mažiukai auga su manimi. Nuo mažumės vaikams pasakoju, kad mama turi seną namą, kuriame kada nors gyvensime, galėsime visas šventes sutikti, bus gražu ir gera. Aš negeriu, nerūkau, labai myliu vaikus, tik gyvenimas iki šiol nesiklostė. Turėdami savo namus galėsime pradėti naują gyvenimą. Pagal specialybę esu apželdintoja, todėl jau dabar įsivaizduoju, kaip aplinkui žydės gėlės, pasisodinsime daržovių – vaikai labai jas mėgsta“, – ateitį kuria Rima.
Krosnelę „Jotul“ dovanojusios bendrovės pardavimų vadovas ir akcijos sumanytojas Vytautas Misiūnas sako, kad tarpušvenčiu įprasta atostogauti, tačiau šiemet nutarė šią tradiciją sulaužyti: „Norėjome per šventes pasidalinti gėriu ir šiluma. Ieškojome daugiavaikės šeimos, kuriai galėtume padovanoti norvegišką krosnelę „Jotul“. Taip susipažinome su Rima. Vos susitikę supratome, kad pataikėme į teisingas duris. Rima – nuostabi moteris, labai rūpestinga, nuoširdi. Džiaugiamės, kad mūsų dovana ir kolegų triūsas suteikė jai galimybę grįžti į tėviškę ir pradėti naują gyvenimą. Norvegijoje iš ketaus pagaminta „Jotul“ krosnelė jai tarnaus ilgai. Pasirūpinome ir malkomis, vaikams atvežėme šiltų pledukų ir kitų dovanėlių.“
„Jotul“ malkinėms krosnelėms suteikiama ilgiausia garantija rinkoje – 10 metų. Tai viena seniausių ugniakurų gamintojų pasaulyje ir vienintelė Norvegijoje gamina ketaus krosneles bei židinius. Rimos namams V. Misiūnas parinko 8 kilovatų galios krosnelę, kurios užtenka šildyti visus tris kambarius. Šioje „Jotul“ krosnelėje galima kepti duoną ar bulvių plokštainį, ant ugniakuro – pasišildyti maisto ar vandens. Krosnelė gerai išlaiko šilumą, todėl reikės nedaug malkų, jos sudega švariai, išskiria daug šilumos.
Rima į šiltus namus įsikels dar šiemet. Naujieji metai jai taps naujo gyvenimo pradžia.

Sukūrė pirmąją lietuvišką apskaitos sistemą, veikiančią ir internete, ir darbalaukyje

/Skiltyje: /Autorius:

Informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui kurianti UAB „Prototechnika“ pristato unikalų sprendimą apskaitos sistemų rinkoje – programą „NetSkaita2“. Ją naudojantys klientai duomenis pasiekia bei apdoroja ir internete (web‘inėje aplinkoje), ir darbalaukyje („Windows“ aplinkoje) prisijungdami terminaliniu ryšiu. Apskaitos kompanijos skaičiuoja, kad šis sprendimas jų darbo našumą didina 4-5 kartus.

Viena tokių kompanijų – UAB „Patikimumo garantas“. Apskaitos ir audito paslaugas teikiančios bendrovės direktorė Jelena Grabinskaja sako, kad klientai pirminius dokumentus į programą „NetSkaita2“ gali suvesti patys per jiems pritaikytą internetinį prisijungimą, o „Patikimumo garanto“ darbuotojai prie programos jungiasi terminaliniu ryšiu, kurio greitaveika yra žymiai didesnė, dirba „Windows“ aplinkoje ir naudojasi visomis galingos programos funkcijomis.
„Turėdami galimybę duomenis įvesti, matyti bei apdoroti ir internete, ir darbalaukyje, esame lankstūs ir pritraukiame daugiau klientų. Mūsų specialistais pasitiki ir didžiosios šalies kompanijos, ir vieno žmogaus bendrovės. Jų poreikiai skirtingi. Todėl svarbu, kad galime koreguoti kainodarą, kai specialių žinių nereikalaujančius darbus mažesnieji klientai atlieka patys, o mūsų specialistams lieka daugiau laiko sudėtingesniems darbams. Taip su „NetSkaita2“ didiname savo konkurencinį pranašumą“, – sako J. Grabinskaja.
Šią programą taip pat naudoja buhalterinės, finansinės ir valdymo apskaitos paslaugas teikianti UAB „Apskaitos ratas“. Bendrovės vyriausioji buhalterė Irina Išorienė atskleidžia, kad dirbdami „Windows“ aplinkoje darbuotojai sutaupo daug laiko, kurį gali skirti kitiems darbams: „Valdome daug duomenų, todėl mums svarbus jų apdorojimo greitis. Dirbdami su „NetSkaita2“ „Windows“ aplinkoje tuos pačius dokumentus suvedame 4-5 kartus greičiau, t. y., jei anksčiau sugaišdavome visą darbo dieną, dabar tas pačias užduotis atliekame per 1-2 valandas.“
„NetSkaita2“ yra prieš kelerius metus sukurtos sistemos „NetSkaita“ nauja versija. Programos pirmtakė veikė tik debesijoje. Tai patogu, nes klientams nereikėjo įrašyti programų, tačiau apskaitos kompanijoms trūko greičio. Naujosios versijos pranašumas – galimybė dirbti darbalaukio („Windows“) aplinkoje ir prie programos jungtis terminaliniu ryšiu, kurio greitaveika žymiai didesnė. „NetSkaita2“ papildyta ir kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, verslo valdymo monitoriumi, kuris padeda tiksliai įvertinti ir klientams pagrįsti atliktų darbų kiekį.
Pasak „Prototechnikos“ direktoriaus Kęstučio Skukausko, vis daugiau apskaitos kompanijų pereina prie verslo modelio, kai klientai moka už įvestų operacijų skaičių: „Verslo valdymo monitoriaus funkcija užfiksuoja ir ataskaitoje parodo visus apskaitininko atliktus darbus – ir įvestas naujas operacijas, ir su pardavimu „sudengtas“ operacijas. Tai apskaitos kompanijoms leidžia matyti, kiek ir kokių operacijų suvedė pats klientas, o kiek apskaitos kompanija. Šis modulis, kaip ir daugelis kitų programos galimybių, yra unikalus. Į programą sudėjome visą kompetenciją ir patirtį – „NetSkaita2“ yra 10 metų kurtos programos „EuroSkaita“ tęsinys.
UAB „Prototechnika“ jau 25 metus kuria informacinių technologijų sprendimus ir įrankius verslui, aktyviai vykdo mokslinę ir tiriamąją veiklą. Bendrovė turi daugiau kaip 1 000 verslo klientų Lietuvoje ir užsienyje, su jos sprendimais kasdien dirba daugiau kaip 4 000 vartotojų. Bendrovės diegiamų „Skaitos“ programų šeimą sudaro įvairios buhalterinės apskaitos, verslo, gamybos, sandėlių valdymo ir optimizavimo programos.

12 prieskonių Kūčių stalo patiekalams

/Skiltyje: /Autorius:

Krikščionybė atnešė ne tik paprotį Kūčių vakarienės metu valgyti 12 patiekalų, bet ir prieskonius, kuriais jie gardinami. Tačiau daugelis prieskonių naudojami ne tik dėl skonio ir aromato savybių, bet ir dėl simbolinių reikšmių. Arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kuriančios bendrovės „Prieskonių ambasada“ vadovė Ieva Jonaitienė išskyrė 12 prieskonių, kuriuos dera naudoti ruošiant Kūčių vakarienę, kad geriau pajaustumėte šios šventės dvasią. Šie prieskoniai buvo naudojami ir Kristaus laikais, ir šiandien. Jų simbolinė prasmė išsilaikė įvairiose krikščioniškose šalyse.

1.      Garstyčios. Šis prieskonis primena tikėjimo svyravimą ir tai, kad kiekvienas žmogus turi silpnumų, su kuriais turi kovoti. Jeruzalėje garstyčių aliejus buvo naudojamas gydyti, juo marinuojama ėriena (su garstyčiomis paruošta mėsa net ir šilumoje nesugesdavo savaitę). Be tradicinės silkės su garstyčių grūdeliais, Kūčių stalui iš garstyčių gaminami padažai, jos pateikiamos kaip garnyras prie žuvies ar salotų.
„Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“ (Mt 17)

2.      Kmynas (kuminas). Kmynai jau nuo seno beriami į duonos raugo tešlą. Duona visose tautose simbolizuoja tikėjimą dievu. Ji – vienas švenčiausių simbolių, kuris minimas ir maldose, kai žmonės dėkoja Dievui už kasdienę duoną.

3.      Aguona. Aguonos naudojamos kūčiukų tešloje, kepant bandeles, kurios simbolizuoja duonos trupinius. Patys aguonų grūdeliai kūčiukuose – tai atleidimas kitiems. Būtent todėl tradicinis Kūčių stalo gėrimas – aguonų pienas – simbolizuoja susitaikymą.

4.      Sezamo sėklos. Seniau šias sėklas grūsdavo ir gamindavo pastą, o ją maišydavo su kitais prieskoniais ir tepdavo ant duonos. Kūčių vakarienei sezamo sėklas galima naudoti įvairiai: dėti į sveikuolių sausainius, pabarstyti ant kepamų bandelių ar ant pateikiamos žuvies. Nepamirškite sezamo sėklas paskrudinti keptuvėje su trupučiu druskos – tai joms suteiks žavų traškesį.

5.      Kalendra. Žuvis – vienas iš pagrindinių kūčių vakarienės patiekalų bei vienas iš krikščionybės simbolių (ankstyvojoje krikščionybėje žuvies simbolis savo svarba prilyginamas kryžiaus simboliui). Kaip ir seniau, taip ir šiandien kepta žuvis gardinama kalendros grūdeliais, kurie suteikia malonų aromatą.

6.      Juodasis pipiras. Tai imperatorius, kuris ant kiekvieno šventinio ir kasdienio stalo būna įvairių tautų virtuvėse. Ne veltui seniau jis buvo vadinamas juoduoju auksu. Dėl pipiro kartumo jis beriamas į salotas, mišraines, kepinius ir kitus patiekalus. Su juodaisiais pipirais kepami ir Kūčių stalą papuošiantys imbieriniai sausainiai.

7.      Cinamonas. Šis kvapnus, šilumą simbolizuojantis šventinis prieskonis geba aromatą paskleisti po visus namus. Anksčiau cinamonas buvo naudojamas kaip itin brangus šventinis prieskonis saldumynams, o šiandien be jo neįsivaizduojame nei vieno obuolių pyrago. Į Kūčių stalui kepamą pyragą taip pat reikėtų neužmiršti įdėti kardamono ir gvazdikėlių, kurie sustiprins šventinį aromatą.

8.      Kardamonas. Kardamonas – vienas iš pagrindinių prieskonių, kuriuo gardinamas vynas – krikščionybėje dažniausiai akcentuojamas gėrimas simbolizuoja Kristaus kraują. Šiltas kalėdinis vynas su prieskoniais neša žinią, kad Kristaus kraujas gyvas, jis prisikėlė tikinčiųjų širdyse, kuriose teka Dievo vaikų kraujas.

9.      Krapų sėklos. Krapai, kaip tradicinis prieskonis, buvo vartojami ir prieš Kristų, ir Kristaus laikais. Šiandien krapais gardinami įvairūs patiekalai, padažai. Krapais galite drąsiai gardinti ant Kūčių stalo esančią žuvį, paberti į salotas.

10.  Gvazdikėlis. Šis prieskonis dažnai buvo naudojamas vynui stiprinti, gėrimams dezinfekuoti, saldiems patiekalams. Gvazdikėlis ant Kūčių stalo gali patekti ne tik su karštu vynu, kuris taip pat gardinamas ir kardamonu, cinamonu, kadagiu bei muskatu, bet ir kepant meduolį ar imbierinius sausainius.

11.  Čiobrelis. Seniau čiobrelio šakele kartu su kitais prieskoniais gardindavo Kristaus vakarienės žuvį. Šiandien šis prieskonis persikėlė ir ant mūsų stalų. Čiobrelis tapęs tradiciniu lietuvišku prieskoniu, kurio arbata po gausios Kūčių vakarienės gerina virškinimą. Čiobrelis yra sveikatos simbolis, o jo šakelė su žiedais simbolizuoja sveikatą.

12.  Lauro lapai. Lauras – jėgos lapas. Jie išlaiko savo žalią spalvą ir vasarą, ir žiemą. Romos imperijos laikais nugalėtojus vainikuodavo būtent lauro lapų vainikais – amžinybės simboliu. Krikščionybėje baltas balandis su lauro vainiku simbolizuoja krikščionio kankinio dvasinę pergalę. Dėl savo universalumo lauro lapai savo vietą gali atrasti praktiškai bet kuriame patiekale, kuriame yra dedami pipirai ir druska.[:]